Spalio 6 – 11 dienomis „Ryto“ gimnazijos keturi antrų trečių klasių mokiniai – Martynas Žižys, Deimantė Čaplikaitė, Greta Jakubauskaitė, Augustas Sadeckas – ir anglų kalbos mokytoja Lina Šerkšnaitė bei lietuvių kalbos mokytoja Ramunė Karlonienė Latvijoje, Smiltenes mieste, vykdė projektinę veiklą pagal Erasmus+ projekto MAD – Make a difference! (liet. „Pa(si)keisk!“) programą.
Sekmadienį vakarop pasiekę Smiltenę, buvome maloniai sutikti latvių šeimų. Mūsų mokiniai pirmą viešnagės vakarą leido savo laikinuose namuose, o mes, mokytojos, gėrėjomės didžiuliu senu miesto parku; jo apsupty, tarp tvenkinių, upelio, stovėjo mūsų viešbutis. Vizito pradžia nuteikė puikiai: oras gaivus, daugybė didžiulių medžių, dar tvirtai laikančių spalvingas lajas, leido pasijusti it pasakoj.
Pirmadienį penkių dienų projekto darbo veiklą Smiltenes vidurinėje mokykloje pradėjo latvių koordinatorė anglų kalbos mokytoja Gundega Upeniece. Pradžioje, Brainstorm dainai skambant, stebėjome filmą, reprezentuojantį Latviją. Vėliau išgirdome apie Smiltenes vidurinės mokykos istoriją; buvo pasidžiaugta vykdomais pastatų renovacijos darbais, pristatytos mokyklos vertybinės nuostatos ir politika. Mokytoja Gundega pabrėžė: „Mokiniai mokykloje turi mokytis ne teorijos, o praktikos, to, su kuo kasdien susiduria ar susidurs realiame gyvenime“. Mokytoja pasakojo apie mokykloje, kurioje mokosi 980 mokinių, vykdomus projektus, išskyrė kompetencijas, kurias šios mokyklos ugdytiniai įgyja dalyvaudami projektinėse veiklose. Smiltenes vidurinės mokyklos himno „Tris celi“ beklausant ir stebint filmą apie mokyklą, nejučia kilo idėjų apie mūsų gimnazijos himno įprasminimo galimybes.
Vėliau visų šešių šalių atstovai buvo pasveikinti oficialiai. Apsikeitėme simbolinėmis dovanėlėmis, netrukus mokiniai pradėjo praktines veiklas.
Paskirstyti į mišrias komandas, jie ant skirtingų spalvų marškinėlių atliko kūrybinius darbelius. Čia pat, mokyklos kieme, prisirinkę klevo lapų, spaudė jų trafaretus ant marškinėlių. Taip simboliškai buvo pradėtos savaitės projektinės veiklos.
Po pietų lankėmės Smiltenes savivaldybėje. Miesto vicemeras Karlis Lapin pasveikino dalyvius ir pristatė Smiltenes miesto ekonomikos, kultūros bei sporto prioritetus ir pasiekimus.
„Ar verta augti ir gyventi šioje savivaldybėje?“- toks buvo vicemero klausimas projekto dalyviams. Po diskusijų mokiniai išėjo į miestą „ieškoti“ tam tikrų objektų, kad galėtų susipažinti su miestu.
Pirmą projekto dieną pabaigėme boulinge. Mokiniai stūmė sviedinius, o mokytojai apibendrino pirmadienio darbus.
Spalio 7 rytą, susirinkę į mokyklą, mokiniai aprašė (atliko refleksiją) pirmos dienos veiklas, o po pusvalandžio aktų salėje lietuvių ir olandų komandos pristatė skaidres, kuriose atsispindėjo žiniasklaidos įtaka žmonėms. Tuomet mums paskaitą apie pavojus internetinėje žiniasklaidoje skaitė universiteto dėstytoja Agnese Davidsone. Po ilgos paskaitos, mokiniai, gavę užduotis, mišriose grupėse kūrė plakatus (juos galima vadinti reklaminėmis žinutėmis); darbo tikslas – atskleistis visuomenės neigiamas reakcijas į tariamą padangų perdirbimo gamyklos statybą mieste. Plakato gamybai išmoningai buvo pasitelkta laikraščių ir žurnalų paveiklslėliai, nuotraukos, įrašai, iš kurių iškarpų dėliojosi plakato turinys.
Vakare mokiniai drauge su mokytojais technologijų kabinete kepė blynus Tai buvo kone šauniausias vakaras „prie plytos“. Mūsų mokytojos Linos Šerkšnaitės varškėčių receptas susilaukė didžiausio susidomėjimo. Nei olandai, nei italai, nei vokiečiai nežino, kas yra varškė, šį pieno produktą tapatina su mocarelos sūriu. Puikiai iškilę lietuvių varškėtukai greit išgaravo nuo bendro vaišių stalo, deja, lietiniai, kuriuos kepė kitų šalių vaikai, tokio pasisekimo nesulaukė. Nuopelnas, rodos, ne per didžiausias, bet jausmas puikus.
Trečiadienio rytą mokiniai vykdė veiklas mieste. Grupės rengėsi užduoties, pavadintos „Ar Smiltene yra gera vieta augti?“ pristatymui. Gretos Jakubauskaitės grupė sugalvoju sukurti filmuką. Todėl apsilankė miesto gaisrinėje, kur maloniai bendravo su darbuotojais, netgi apsivilko gaisrininkų uniformas ir užlipo ant pastato stogo, nuo kur matėsi visas miestelis. Savo patirtis Gretos grupė užfiksavo videomedžiagoje ir sumontavo puikų filmuką – visi liko sužavėti. Dėkojame Gretai, kuri savo komandoje buvo lyderė. Mokinių darbus vertino komisija, iš komisijos narių paminėtina Baiba Vahere, populiariausia Smiltenes žurnalistė, kuri noriai sutiko dalyvauti mokinių – pradedančių žurnalistų darbų pristatymuose.
Ketvirtadienį aktų salėje komandos pristatė savo sukurtas skaidres –filmukus pagal temą „Ar Smiltene yra gera vieta augti?“. Drauge su mokytojais diskutavo apie gyvenimo šiame mieste privalumus ir trūkumus. Šeimininkai latviai turėjo ypač pasistengti, mat reikėjo „apginti“ savo provinciją ir pateikti svarių argumentų, kad įrodytį jos populiarumą. Pasirodo, Latvijoje veik pusė šalies gyventojų gyvena Rygoje. Taigi mažesnių miestų siekiamybė ir vizija yra troškimas, kad pabaigę mokslus sostinėje jauni žmonės sugrįžtų čia gyventi ir dirbti. Įdomu tai, kad Smilteneje gyvena daugiau nei 90 procentų latvių – vietiniai tuo didžiuojasi, nes, kaip jie sako, tebejaučia, neišnykusios sovietinės invazijos grėsmę (Latvijoje gyvena labai daug rusakalbių žmonių, todėl latviams itin aktualūs jūsiškų tradicijų ir mentaliteto klausimai).
Vakare mokiniai rinkosi vienos latvių šeimynos sodyboje ir jaukiai vakarojo.
Paskutinę dieną, penktadienį, visų penkių šalių mokiniai ir jų mokytojai praleido Rygoje: vaikščiojo po senamiestį, kuris yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą, taip pat apsilankė Rygos Televizojos bokšte, kur pažintinės ekskursijos metu susipažino ne tik su latvių Nacionalinio kanalo transliavimo erdvėmis, bet ir prisiminė ne per seniausią istoriją – sovietmetį. Nacionalinės latvių televizijos darbuotojas, vedžiojęs mus klaidžiais nerenovuoto televizijos bokšto pastato labirintais, akcentavo Nacionalinio kanalo prioritetus, nepamiršdamas pasidžiaugti, jog gyvena laisvoje šalyje, kur žiniasklaidos žodis yra nesuvaržytas, o informacijos necenzūruoja svetimos šalies politikos.
Su Ryga atsisveikinę šiltam nerudeniškui lietui krapnojant, visi vylėmės dar kada čia sugrįžti – mūsų brolių latvių sostinė su gilia istorija ne veltui traukia turistus iš viso pasaulio. Plačios erdvės, pastatų autentiškumas ir ypatinga aura net „šlapiu“ oru negali nežavėti.
Į namus sugrįžome naktį pavargę, bet įspūdžių kupini.
Gegužės mėnesį į Drusininkus visų penkių šalių atstovai rinksis paskutinio projekto „Pa(si)keisk!„ vizito. Nekantriai laukiame užsieniečių patyliukais kurdami užimtumo strategijas ir kuo įdomesnes veiklas.
Ramunė Karlonienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Ši informacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.