Šiais metais rugsėjo 20-ąją Druskininkų „Ryto“ gimnazija mini savo 45-erių metų sukaktį. Jeigu palyginsime mokyklos gyvenimą su žmogaus amžiumi, tai nėra ilgas laiko tarpsnis. Tačiau patirčių pakanka ir išbandymai nebe tokie grėsmingi.
Neeilinė situacija pasaulyje dėl Covid-19 pakoregavo gimtadienio minėjimo formas. Vis dėlto visą savaitę mokykloje netrūko renginių. Gimnazijos 45-ojo gimtadienio išvakarėse atidaryta nauja poilsio erdvė. Įgyvendintas vienas iš daugiau kaip 30-ties iniciatyvos „IDĖJA MOKYKLAI“ projektų. Projekto autorės – abiturientės Dorotėja Dyburytė ir Emilija Dailydaitė. Judumo savaitės renginiai ragino pakilti iš suolo ir drauge pasportuoti, o tinklinio turnyras, kuris vyks keturis spalio šeštadienius iš eilės, pakvies dabartinius ir buvusius mokinius, mkytojus ir socialinius partnerius pasivaržyti sporto aikštelėje.
Trečiadienis buvo skirtas mokytojams. Rugsėjo 22-osios vakarą mokytojai ir mokyklos darbuotojai mokyklos aktų salėn susibūrė tam, kad prisimintų akimirkas, nuotykius, žmones – visa tai, kas susiję su būtuoju mokyklos, vėliau gimnazijos, laiku. Vakaro koncertinėje programoje šoko Rūtos Dvorkinienės merginos. 3a klasės gimazistas Nauris Pipiras atliko savos kūrybos dainą „Pabėgimas iš pasakos“, o mokytoja Ronata Balkaitienė su dviem dainininkėmis – Jorūne Keturkaite (3a) ir Guste Šematovičiūte (2a) skaidrino nuotaiką šviesia daina „Ten, kur namai“. Trijulė sau pritarė ukulėlėmis.
Gimnazijos direktorė E.Vilkienė, panorusi jaukios atmosferos, prieš koncertą lyriniais žodžiais kreipėsi į kolegas linkėdama „smiltelėje išvyst pasaulį, matyti dangų gėlėje, laikyt ant delno begalybę, semt amžinybę dienoje“. Gimnazijos vadovės idiliškame linkėjime – viltis, jog mokytojai galėtų jaustis mokykloje it namie. Kaip kad M. K. Čiurlionis rašė: „<…> kaip gera pas mus namie. Kažkokia nuostabi harmonija, kurios niekas negali sudrumsti – visi tarpusavyje gyvena kaip gražus spalvų derinys, kaip puikaus akordo skambesys“.
Nors svečių nebuvo daug, jie – svarbiausi žmonės mokyklos istorijoje (esami ir buvę mokytojai, mokyklos darbuotojai), taip pat trečiajai vidurinei ir gimnazijai vadovavę direktoriai Marijona Kriščiūnaitė ir Jevgrafijus Samuchovas.
15 metų prie mokyklos vairo buvęs matematikas J. Samuchovas kalbėjo: „Šiandien mokytojas yra misionierius. Ir tiems, kuriems rūpi tik piniginė darbo atlygio dalis, ne vieta mokykloje. Išties painiu – pertvarkų ir kitokių virsmų – laiku mokytojui ypač sudėtinga“. Direktorius džiaugėsi salėje tarp susirinkusių mokytojų regėdamas daug šią mokyklą pabaigusiųjų.
M. Kriščiūnaitė, vadovavusi gimnazijai 7 metus, jautriai prabilo apie savo, kaip buvusios direktorės ir kaip žmogaus, jausenas. Pasak šio sąžiningo ir kruopštaus žmogaus, eidama direktorės pareigas, visąlaik jautė naštą, kuria dalijosi su mokytojais ir dėl to besijaučianti kiek kalta. M. Kriščiūnaitė dalijosi prisiminimais apie 1975 metų rugsėjo 20-ą, kai didžiulis būrys mokinių ir mokytojų, saulei plieskiant, iš tuometinės 1-osios vidurinės žygiavo naujojo pastato link.
Mokytojai dainavo, pasakojo linksmus nuotykius iš savo, kaip buvusio mokinio ar kaip mokytojo, praeities. Mokyklos fotografas Remigijus Lynikas atrinko pačius gražiausius kadrus ir surengė fotografijų iš mokyklos gyvenimo parodą. Joje – sustabdytos akimirkos ir visokie – linksmi, susimąstę, veikiantys ar tiesiog paskendę savo mintyse – mokytojų veidai. Paroda ne vienam ašarą braukė – mat jautrių akimirkų taip mąžta, o skubėdami vis rečiau pamatome džiaugsmą ar skausmą kolegos veide.
Prisiminimus apie išskirtinius gimnazijos renginius taip pat žadino mokytojo Virginijaus Sutkaus nuotraukų koliažas, o sceną puošė jo didžiulis karpinys.
Vakaras, skirtas mokyklos gimtadieniui paminėti, buvo tarsi daug sustabdytų akimirkų. Dėl to džiugu.
Koncerto įžangos prakalbą sukūrė mokytoja Rita Gervelienė, svenarijų rašė lietuvių kalbos ir literatūros bei teatro mokytoja Laima Zdančiuvienė, kolegės kūrybą skaitė anglistė Gitana Stukienė. O žavusis vedėjas trečiokas Karolis Kemzūra oria laikysena ir nuostabiu balso tembru susaistė koncertinę dalį taip puikiai, kad pasijutome kaip aukščiausio lygio renginyje.
Linkime mokyklai gyvuoti dar mažiausiai tiek, kiek jau pragyvavo.
Ramunė Karlonienė