Tarpukaris „Ryto“ gimnazijoje

        Vasario 16-oji, viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių, minima įvairiai. Tačiau tikriausiai retas ją švenčia taip, kaip Druskininkų „Ryto“ gimnazija, kuri kiekvienais metais nusikelia į tarpukarį- ryškų Lietuvos istorijos laikotarpį, parsidėjusį 1918 m. vasario 16-tą, paskelbus Nepriklausomybės aktą.

        Mūsų gimnaziją vasario 13 d. nuo pat ankstaus ryto gaubė ypatinga atmosfera. Eidami koridoriumi galėjome išvysti ir elegantiškų damų, ir puošniai apsirėdžiusių ponų, vienuolių ir sodiečų ar patriotiškų tautiečių. Šiemet norinčiųjų persikūnyti į tarpukario poetus, menininkus, diplomatus, politikus buvo gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Nusikėlėme į Kauną- tarpukario Lietuvos kultūros, mokslo ir politinio gyvenimo centrą, o trečio aukšto koridoriai virto Laisvės alėja su kavine ir foto studija.

 

        Per pertrauką po pirmų pamokų trečio aukšto fojė veikusioje Konrado cukrainėje susirinko gausus būrys to meto įžymybių. Renginio vedėjai- Arnas Bozys ir Deimantė Čaplikaitė- pristatė garbingus svečius: poetą Kazį Binkį (Augustas Jasiūnas ir Julijus Janeliauskas) su draugu kompozitoriumi Juozu Naujaliu (Dainius Milius). Svečiai atvyko ne tuščiomis- aktyviai prisijungė prie vedėjų, pasidalino savo meninėmis idejomis, netgi naujausias poeto eiles išgirdome. Net poetė Salomėja Nėris (Reda Damzenaitė) į cukrainę pasisemti kūrybiškumo atvyko ir mėgavosi arbata. O kaipgi nesimėgausi, kai prie arbatos saldžių kepinių galėjai paskanauti.

        Savo apsilankymu ir sveikinimu Vasario 16-osios proga nustebino ne kas kitas, o pats prezidentas Antanas Smetona (Nauris Pipiras), atvykęs su žaviąja žmona Sofija (Gustė Ciūnytė). Po tokių ryškių asmenybių pasisakymų žodį tarė ir tikra tarpukario dama, mokyklos direktorė Egidija Vilkienė. Bet labiausiai visus užbūrė Aleksiejaus Muravjovo ir ItanoTertelio muzika- balsingos dainininkės Deimantė Čaplikaitė ir Martyna Benevičiūtė sudainavo žinomą Danieliaus Dolskio baladę „Palangos jūroj“, o greita cikro dzūko Vakario Stankausko armonika pagrota melodija pakvietė gausų būrį susirinkusiųjų šokti.

        Veiklos netrūko visą dieną- profesionalūs fotografai foto studijoje „Progress“ pasirūpino, kad neužmirštume, kaip išskirtinai šią dieną atrodėme. Smagu įsiamžinti su savo bendraklasiais ir draugais, virtusiais tarpukario įžymybėmis ir aukštuomenės atstovais. Smagu ir linksmą šokį sušokti. Konrado cukrainėje netgi pritrūko vietos- tiek norinčiųjų buvo. Visus susirinkusius vedėjai kvietė apžiūrėti laikinosios sostinės, dar vadintos Mažuoju Paryžiumi, širdį- Laisvės alėją. O įsivaizduoti, kaip ji atrodė, padėjo antrokų darbų paroda „Kaunas- laikinoji tarpukario sostinė“.

        Pono Tarpukario apsilankymas- ne tik smagus ir daug dėmesio sulaukiantis renginys. Jis suvienija gimnazijos bendruomenę: istorijos mokytojai, šios idėjos iniciatoriai, organizuoja renginį, dailės mokytojas Virginijus Sutkus įrengia foto studiją ir padeda apipavidalinti parodą, muzikos mokytoja Ronata Balkaitienė rengia muzikantus, lietuvių kalbos mokytojos Lina Dudulienė, Laima Zdančiuvienė, Ramutė Janulevičienė ir Rita Gervelienė rūpinasi, kad taisyklingai skambėtų mūsų žodžiai ir renginio reklama, technologijų mokytoja Edita Nevulienė-Nemunaitienė su mokinėmis – skanumynais, antrokai surengia įžymiausių Kauno pastatų maketų parodą, o mokyklos administracija, mokytojai, ir, žinoma, mokiniai aktyviai dalyvauja ir padeda šiai idėjai gyvuoti.

        Kas gali būti linksmiau, nei atitrūkti nuo kasdienybės ir nors trumpam pasijusti tikru tarpukario bohemos atstovu. Tokie išradingi valstybės gimtadienio renginiai ugdo patriotiškumą, skatina mus domėtis šalies istorija. Jau laukiame kitų metų, kai vėl galėsime iš savo senelių ar net prosenelių spintų traukti elegantiškus apdarus, papuošalus ir, truputį jaudindamiesi, imsime ruoštis pono Tarpukario apsilankymui.

Gabija Januškaitė, 2a klasės gimnazistė