„Man daina – tai džiaugsmas“ (Folkloro ansamblio „Racilukai“ 30-metis)

         Nors folkloro kolektyvų šiuo metu egzistuoja nemažai, retas kuris iš jų gali pasigirti sulaukęs trisdešimties metų. Vienas tokių retų ansamblių yra „Racilukai,“ šių metų gegužės ketvirtąją „Ryto“ gimnazijos aktų salėje šventęs savo 30-ąjį gimtadienį.

        Šventėje ypač laukti svečiai buvo visų laikų ansamblį lankę nariai, ilgamečiai draugai- Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis,“ o ypatingi svečiai-  Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai, tarp kurių du buvę racilukai – Julija Vilkaitė ir Matas Bodrijė. Nenusivilta- didžiąją dalį vietų salėje užėmė įvairių laikų racilukai bei jų šeimos.

        Tik įėjusius į mokyklą svečius pasitiko daugybė mokytojo Jono Dudulio paruoštų stendų su įvairių kolektyvo gyvenimo akimirkų užfiksuotais vaizdais. Smagu buvo nusikelti į prisiminimus kolektyvo „seniams“.

        Renginiui prasidėjus visa salė drauge sudainavo daugeliui žinomą dainą „Ant kalno klevelis stovėjo“- darnūs  balsai liejosi skambiai ir džiugiai. Tada vadovė pakvietė peržiūrėti mokytojo E. Vilko parengtą filmą, kuriame užfisuoti visi trys kolektyvo gyvavimo dešimtmečiai.

        Žiūrovai gyvai reagavo, atpažinę jaunesnius save. „Racilukus“ pasveikino „Kukumbalis“ savaip interpretuojamomis liaudies dainomis.  Jubiliejiniam renginiui „Racilukai“ paruošė ypatingą programą, pavadintą „Man daina- tai džiaugsmas“. Vadovės Linos Dudulienės idėjai jubiliejiniame koncerte pagerbti svarbiausius liaudies dainų pateikėjus, kurių dainų kraitis sudarė ne vieną per 30 metų paruoštą ansamblio programą, pritarė visi kolektyvo nariai.

         Svečių dėmesiui ansamblis parengė Agotės Žuraulienės, Juzės Jurkonienės, Elžbietos ir Stasės Kukauskienių, Petro Zalansko dainų programą, paįvairintą autentiškais šokiais ir pasakojimais. Įvairių kartų ansambliečiai ir patys kartu su vadove ne kartą lankėsi A. Žuraulienės, E. ir S.Kukauskienių namuose, iš jų mokėsi, bendravo.  Ekrane buvo rodomos dainininkų nuotraukos, pasakojama apie jų gyvenimus

.

         Šiais metais kolektyvą paliksianti respublikinio konkurso „Tramtatulis“ laureatė Živilė gražia dzūkų tarme paporino, kap žinoc, už ko ištekėsi,  ir pasekė pasakų apie vilkų. Jauniausi ansambliečių vaikai klausė net akeles išpūtę. „Racilukų“ vadovė išsamiai papasakojo, kaip kūrėsi kolektyvas, kaip 1990 metais M.Kriščiūnaitė pasiūlė pavadinimą „Ratiliukai“ susieti su ištakomis- VU „Ratilio“, taip radosi sudzūkintas „Racilukų“ variantas, kaip dailės mokytoja G. Sutkienė sukūrė ansamblio vėliavą ir kaip „Racilukus“ pakrikštijo pats garsusis „Ratilio“.

         Programos pabaigoje ansambliečiai daina „Jūs, mano kūmužėliai“ ir pakvietė į sceną savo krikštatėvius, kurių dainavimas teikė ypatingą pasigėrėjimą. Džiugu, kad tądien salėje esančiųjų amžius svyravo nuo dešimties mėnesių racilukės Ramunės dukters iki racilukų, kuriems metų buvo tiek daug, kad tikslus skaičius buvo nutylėtas. Nebuvo pamiršta nei viena būtina gimtadienio detalė – nei meniškai „Racilukų“ ženklu papuoštas tortas, už kurį ansamblis dėkingas R. Pankevičienės konditerijos įmonei, nei dovanos, kurių savivaldybės mero R.Malinausko vardu nešė vicemeras L. Urmanavičius, parodęs kolektyvui ypatingą dėmesį, išklausęs visą programą ir prisipažinęs, kad patyrė didelį malonumą.

         Folkloro specialistė L. Balčiūnienė perskaitė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos pasirašytą sveikinimą. Viena po kitos dovanomis nešinos ėjo įvairių laikų racilukų kartos. Nemažą dovanų dalį sudarė įvairūs augalai, kurie, tikimės, augs ir klestės kaip ir šis kolektyvas. Su tiek augalų mokyklos kieme „Racilukai“ turi galimybę įsiveisti įspūdingą sodą, nes prieš dešimt metų pasodinta alyva- jau įspūdingas žydintis krūmas.  

         Visi dalyviai buvo pakviesti kartu dainuoti įvairių liaudies dainų. Dainavimo metu buvo aišku, iš kurio „Racilukų“ laikotarpio yra daina – tereikėjo stebėti, kuri buvusių racilukų dalis žodžius mokėjo, o kuri tylėjo. Po oficialiosios dalies prasidėjo smagioji – šokiai. Kėdės buvo nustumtos į salės kampus, vaišės išdėliotos ant stalo ir apdainuotos, o muzikantai susėdo prie savo instrumentų. Buvo sušokta įvairių šokių – tiek visiems gerai žinomų, tiek retesnių. Šioje srityje itin pasižymėjo „Ratilio,“ nemažą laiko dalį mokęs kitus kolektyvus bei svečius šokti. Visi visų laikų racilukai paliko savo autografus bei telefono numerius didžiulėje knygoje. Dabar „Racilukai“ galės pasikviesti saviškius į įvairius renginius kada panorėję, ir šie pakvietimai bus priimti – žmonės, pabuvę šiame kolektyve, nori grįžti vėl ir vėl.