„Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ (Talmudas)

        „Ryto“ gimnazijos bendruomenei ši citata tapo šių metų spalio 12-15 dienų motto, nes minėjome Čijunė Sugiharos, Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir tokiu būdu išgelbėjusio per 6000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-ąsias metines.

       Pajausti  japonišką atmosferą gimnazijos bendruomenė galėjo vos peržengus mokyklos slenkstį. Šiomis dienomis fojė televizijos ekrane, skambant tradicinei ir šiuolaikinei japonų muzikai, buvo rodomi skirtingi Japonijos vaizdai.

      Pirmų ir antrų klasių gimnazistai su mokytojomis Edita Nevuliene-Nemunaitiene ir Aušra Markevičiūte fojė papuošė origami gervelėmis. Gervė Japonijos kultūroje – ypatingas paukštis, sėkmės ir sveikatos simbolis. Skrydžiui jas padėjo paruošti grupė trečiųjų klasių gimnazistų, jiems  talkino mokytojai Virginijus Sutkus ir Gitana Stukienė.

      Beje, rugsėjo mėnesį minėtų klasių mokiniai dalyvavo respublikinėje gervelių lankstymo akcijoje. Jų lankstytos gervelės tapo dizainerio Roberto Kalinkino 10 000 gervelių instaliacijos, kuri eksponuojama Kauno pramogų centre „Akropolis“, dalimi.

      Mažoji Sugiharos savaitė gimnazijoje buvo pradėta, drįsčiau teigti, kultūriniu proveržiu. Trečiokai su kūno kultūros mokytojais ir mokyklos administracija, taip pat su įvairiomis Lietuvos bendruomenėmis jungėsi prie visuotinės japonų mankštos. Tokio pobūdžio mankšta Japonijoje per nacionalinį radiją kas rytą transliuojama jau šimtą metų, mat japonai itin suinteresuoti savo tautos sveikata. Pratimų komplektas sudarytas taip, kad mankštintis galėtų ir senas, ir jaunas.

     Antroji Sugiharos savaitės diena buvo įvairių veiklų kupina. Į Sugiharos asmenybę, politinį jo rezidavimo meto kontekstą gilinosi ketvirtų klasių gimnazistai su istorijos mokytoja Ramune Sadauskiene. Jie  dalyvavo nuotolinėje Vytauto Didžiojo universiteto dr. Lino Venclausko paskaitoje „Nepaprasti japono nuotykiai Lietuvoje. Arba ką reiškia Sugihara?“.

      Neabejotinai kitos tautos pažinimas neatsiejamas nuo kulinarinio paveldo. Mokytoja Aušra Markevičiūtė kartu su ketvirtokėmis per technologijos pamoką domėjosi šiuolaikine japonų virtuve ir gamino per japonų šeimos šventes valgomą japonų  būtiną užkandį – karage (lt. traški vištiena).

     Trečioji Sugiharos savaitės diena buvo skirta meniniams mokinių gebėjimams lavinti. Antrų, trečių ir ketvirtų klasių gimnazistus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ramunė Karlonienė supažindino su japonišku prozinės poezijos haiko žanru ir paragino patiems tapti trumpojo eilėraščio autoriais.  Moksleivių sukurti haiku buvo eksponuojami fojė ir skaitomi tradiciniame gimnazijos mokinių ir mokytojų Kūrėjų vakare.

      Per dailės pamoką ketvirtokai su mokytoju Virginijumi Sutkumi, stebėdami VDU japonų klubo „Hashi“ specialiai sukurtą mokomąjį filmuką, gilinosi į kaligrafijos meną ir japonų hieroglifais rašė labiausiai patikusius žodžius.

      Paskutinę Sugiharos savaitės dieną vainikavo tarptautinė konferencija „Aš – mes – pasaulis“, nuotoliniu būdu sujungusi įvairių mokyklų respublikos moksleivius ir jaunuolius iš keleto Japonijos mokyklų.

    Konferencijos dalyvius sveikino Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki. Plenariniame posėdyje pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto daktaras, istorikas, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos vicepirmininkas dr. Linas Venclauskas bei mokiniai iš Japonijos, Fujisawa miesto mokyklų, Kanagawa prefektūros.

    Keturiose sekcijose  pristatyti 44 įvairiatemiai pranešimai, kuriuose buvo nagrinėjami istoriniai ir kultūriniai Japonijos aspektai, taip pat kūrybiškai apžvelgta šiuolaikinė  Japonijos kultūra. Gimnazijai atstovavo 4a klasės mokinė Dorotėja Dyburytė, kuri kalbėjo apie Sugiharos žygdarbio reikšmę šiuolaikiniam žmogui. Dorotėjai pasiruošti padėjo istorijos mokytoja Ramunė Sadauskienė. Beje, merginos pranešimas buvo pripažintas kaip vienas įdomiausių socialinių mokslų sekcijoje. Gustė Suraučiūtė ir Roberta Litvinavičiūtė savo bendrame pranešime aptarė rubriką „Be ko japonai neįsivaizduoja šiuolaikinės savo virtuvės“ ir pristatė jau minėtą patiekalą – karage (lt. traški vištiena).

    Tikiuosi, kad per Sugiharos savaitę kiekvienas turėjo galimybę  prisiliesti prie tūkstantmetes tradicijas puoselėjančios Japonijos kultūros ir pamąstyti:  ką gi ir kiek vieno žmogaus poelgis gali reikšti visos žmonijos gerovei, jos ateičiai ir tautos mentalitetui istorine bei kultūrine prasme.

     Viliuosi, kad, gilinantis į skirtingus japonų gyvenimo/tradicijų modelius, pavyko sužadinti smalsumą jauno žmogaus širdyje. O gal pavyko ir nustebti savęs paklausiant: esame tokie tolimi ar tokie artimi mes, lietuviai ir japonai…

Rovena Kvaraciejūtė