Trečiokė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokinė Gabija Januškaitė (16 m.)—kiekvieno mokytojo svajonė. Žavi ne tik visų dalykų puikūs įvertinimai dienyne. Gabija protinga, darbšti, mąsli, veikli, draugiška eruditė.
Mokytojui nereikia sukti galvos, kaip ją motyvuoti, nes skatinimai ir liaupsės, manyčiau, jos požiūriu, tėra dirbtini dalykai.
Gabija Januškaitė—viena tų asmenybių, kuri elgiasi taip, tarytum būtų eilinis vaikas.
O josios dvasios stiprybė ir teigiama emocija šalia esantį vyresnį ar bendraamžį paliečia. Tai įvyksta nejučia ir palieka šilumą, kaip atobalsį netolimų prisiminimų lentynėlėje.
Šiandien Gabiją Januškaitę kalbinu neatsitiktinai: pirmadienį Teisingumo ministerija paskelbė respublikinio LR Konstitucijos egzamino, kurį laikė beveik 17 tūkst. asmenų, nugalėtojus. Mūsų Gabija tapo viena iš trijų konkurso laureatų 11-12 klasių mokinių grupėje.
Ar istorijos mokslas ir mokymasis istorijos gali būti nenuobodūs?
Tikrai gali. Man istorija ir apskritai socialiniai mokslai yra itin įdomūs. Žinoma, gausybės datų ar sausų faktų mokymasis atmintinai istorijai žavesio tikrai neprideda, kita vertus, istorijoje būta daugybės intrigų, kovų, ginčų ar kitų keistenybių – svarbu tik jas atrasti. Atradus permąstyti ir, kiek suvokimas leidžia, ieškoti paaiškinimo: kodėl vis dėlto žmonija neapsieina be mažesnių ar didesnių konfliktų.
Iš kurgi randasi sveikas noras mokytis, tobulėti? Gal šeimoje esama gražaus pavyzdžio?
Šeimoje nuo mažens buvau skatinama smalsauti, atrasti savyje žingeidumo. Domėjimasis istorija, geografija greičiausiai ir yra šeimos bruožas – nors dar gana jaunos, abi sesės jau žino, kad istorija joms tikrai patinka. Abu seneliai taip pat domisi socialiniais mokslais. Mano senelis buvęs mokytojas Algimantas Januška vienareikšmiškai yra ypatingas žmogus. Net ir sulaukęs garbaus amžiaus, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jo žinios, perteiktos per pasakojimus, galbūt ir įkvėpė norą domėtis istorija.
Ar Konstitucijos egzamine pasitaiko suktų klausimų?
Gal ne tiek suktų, kiek reikalaujančių domėtis pasaulio įvykiais, politika. Perskaityti Konstituciją dažnai neužtenka. Visuomet praverčia pastabumas ir gebėjimas analizuoti – tai ypač aktualu norint atsakyti į paskutinį, atvirąjį, Konstitucijos egzamino klausimą.
Kaip manai, ar šiandien jaunoji karta seka idealais?
Daugelis jaunų žmonių konkrečių idealų neturi. Aš taip pat nesu išimtis. Vis dėlto tai nereiškia, kad jaunimui niekas nerūpi – tiesiog šiandieniniame pasaulyje tokia didžiulė pasirinkimų pasiūla, kad dažnam jaunuoliui sunku apsispręsti.
Ką keistumei mokykloje?
Problema glūdi ne mokykloje, netgi priešingai – mokytojai yra tie žmonės, kurie dažniausiai suteikia viską, kas įmanoma. Problema labai komplikuota švietimo sistema. Taigi keisti reikėtų būtent ją. Pirmiausia–programas, atsižvelgiant į šiandienos iššūkius, sureguliuoti mokymosi krūvius, mažinti mokinių skaičių klasėse, suteikti vienodas galimybes didmiesčių ir rajonų mokiniams, taip pat skirti didesnį dėmesį mokinių psichinei sveikatai.
Kokiu principu vadovaujiesi savo gyvenime?
Vieno konkretaus principo neturiu, bet man gyvenime labai svarbu siekiant savo tikslų nekenkti kitiems. O apskritai man prie širdies prancūzų revoliucijos šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“.
Ar politika gali būti vien teigiamybė?
Žvelgiant į šiandienos politiką, taip teigti sudėtinga. Ginčai, diskusijos ir nesutarimai yra neišvengiama politikos dalis, bet tai tikriausiai yra vienas iš demokratijos bruožų.
Ką manai apie žmogaus laimėjimus mokslo ar kitose srityse?
Nesustabdomas technologijų tobulėjimas, žmogaus skrydžiai į kosmosą, medicinos laimėjimai ir daugybė kitų dalykų rodo homo sapiens-o proto nuostabumą ir nesižavėti tuo neįmanoma.
Gal gali papasakoti trumpą šmaikštų nutikimą iš savo gyvenimo?
Praėjusią vasarą, dirbant juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, vienam klientui mano akcentas pasirodė labai amerikietiškas. Man pačiau labai linksmai nukambėjo toks pastebėjimas, nes, nors gimiau jau Lietuvoje, gyvenimą mamos pilve pradėjau JAV.
Ką patartumei bendraamžiui, kuriam mokymąsi—nori nenori– koreguoja pasikeitusios gyvenimo sąlygos karantine?
Mano nuomone, nuotolinis ar mišrusis mokymasis tikrai nėra tragedija. Netgi priešingai – jis atveria nemažai galimybių, ugdo savarankiškumą. Dažniausiai mokiniams koją pakiša negebėjimas susikaupti namų aplinkoje. Svarbu rasti laiko poilsiui, jei įmanoma – net atskirti mokymosi ir laisvalaikio erdves, nevengti išeiti pasivaikščioti.
Dėkoju už pokabį.
Ramunė Karlonienė