Druskininkų Ryto gimnazija

2011 m. VASARIS

 

Pažintis su Kijevu

 

          „Na, kaip sekėsi? Kokie įspūdžiai? Trauk šen lauktuves!“ - tokiais linksmais raginimais mus pasitiko namiškiai ir klasės draugai. Po ilgos kelionės norėjome miego, bet pasiilgusių draugų įsmeigtos smalsios akys privertė nusileisti ir pasidalinti šviežiausiais prisiminimais.

           „Ryto“ gimnazijos rusų kalbos mokytoja M. Pavilonienė, bendraudama su bičiuliu iš Ukrainos, sumanė dviejų tautų bičiulystės idėją. Paaiškėjo, jog Maironio Kijevo lietuvių bendruomenė vasario 23-ią dieną švęsianti 20-ąjį jubiliejų ir mielai kviečianti dalyvauti jų gimtadienio koncerte ką nors iš Lietuvos. Susidomėjimas pasiūlymu dar labiau išaugo sužinojus, kad bendruomenė įsikūrusi 147-osios Kijevo vidurinės mokyklos patalpose, tad būtų galima suorganizuoti ir dviejų mokyklų bendradarbiavimą. Tokioms nepaprastoms aplinkybėms susiklosčius, nebuvo galima atsisakyti – mokyklai atstovauti buvo patikėta folkloro ansambliui „Racilukai“ ir penkiems gimnazijos mokytojams.

         Sutvarkius visus formalumus, vasario 22-osios vakarą gimnazistai bei mokytojai nudardėjome į Vilnių, o iš ten leidomės į 12 valandų kelią Ukrainos sostinės link. Išvarginti muitinių patikrinimų ir nepatogaus miego, įvažiavę į Kijevą tingiai plėšėme akis, tačiau vangumas greitai išgaravo pamačius mėlynas tvoras, žalias langines ir lyg mozaikas išmargintus namelius. Netrukus apėmė nerimas, kaipgi viskas bus, tačiau stotelėje laukianti palyda nuramino ir sykiu maloniai nustebino – negi viskas dėl mūsų? Pasitikę vaikinai noriai nešė bagažą, šnekino visą kelią iki mokyklos, šypsodamiesi darė duris ir padėjo merginoms išlipti iš autobuso... Kikenom – gal jie repetavo, ar ką? Visiškai netekom amo 147 vid. mokykloje pamatę lietuviškai užrašytą plakatą: „Sveikiname atvykusius lietuvius!“

          Nespėję atsigauti jau buvome palydėti į klasę, virtusią mūsų miegamuoju. Tik išsikrovėme mantą, jau žiū mums ir pusryčiai paruošti. Pasisotinę ir kupini jėgų, jau buvome pasiruošę apžiūrėti mokyklą. Stebino disciplina ir kiekvieno mokinio pastangos kuo geriau pasirodyti svečiams: vieni skaitė angliškai, kiti šoko, treti ypač darniai dainavo... Nors mokymosi sąlygos nėra tokios geros kaip Druskininkuose, bet vaikai ir jų rezultatai atperka viską.

Po trumpos pažinties su mokykla toliau gilinomės į ukrainiečių kultūrą. ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Moksleivių namuose įkurtoje ukrainiečių pirkioje išgirdome ne tik įdomių pasakojimų apie tautos burtus, tradicijas ar mėnesių pavadinimų kilmę (visa tai be galo artima lietuviškai kultūrai), bet ir autentišką ukrainiečių liaudies dainą. Tai buvo tarsi įžanga kitą dieną laukusiai ekskursijai.

 

          Mūsų kelionės tikslas – koncertas Kijevo lietuvių draugijos 20-mečio renginyje. Važiuodami į Mokytojų namus negalėjome atitraukti akių nuo naktinio Kijevo: šitoks žiburių mirgėjimas, šitokia reklamų, afišų gausybė! Žadą atėmė autobusui sustojus: ne Mokytojų namai – tikri rūmai! Didingas klasicizmo pastatas dvelkė prabanga kur tik bepasisuksi. Garbė ir atsakomybė užgulė gležnus moksleiviškus pečius, bet pasitikėjimo savimi suteikė lietuvių bendruomenės padrąsinimai, vietinių miestiečių bei žurnalistų dėmesys. Iš tiesų neklydome – koncertas buvo be galo įspūdingas: puikūs chorai, nuostabūs solistai, kurių balsai virpino klausytojų širdis, o ką jau kalbėti apie ukrainiečius moksleivius, kurie deklamavo lietuviškas J. Degutytės eiles! Pakerėti tokio aukšto lygio stengėmės ir mes neatsilikti – tiek dainomis, tiek trankiais šokiais žavėjome publiką taip, kad ramia sąžine galėjome numigti savo laikinuose namuose, belaukdami rytojaus.

 

          Vasario 24-oji mus pasitiko žadėdama įstabią dieną – laukė ekskursija po Kijevą. Dideliu autobusu manevruodami tarp sausakimšų automobilių srautų, žvalgėmės po senuosius ir naujuosius rajonus: skaičiavome tiltus, užvertę galvas spoksojom į milžiniškus gyvenamųjų namų blokus, prilipę prie lango stiklo aikčiojom nuo antikos, klasicizmo ir šiuolaikinių elementų prisodrintų pastatų, o kur dar stiklinis kupolas, išduodantis po Kijevo grindiniu slypint požeminį miestą... Nepabijoję žvarbaus oro išlipome nusifotografuoti prie Kijevą įkurusių kunigaikščių paminklo,  atsigręžę atgal negalėjome patikėti statulos, skirtos Tėvynei, didybe – argi tai žmogaus rankų darbas?! Stebinti nepaliovė ir Kijevo Pečorų lavros vienuolynas,  tapęs it atskira respublika, turintis savo valdžią, verslą, gyvenimo būdą ir t.t.

         Čia akino auksinių kupolų spindesys, vešlios vienuolių barzdos ir maloniai lietuvišką uoslę kuteno medumi dvelkiančios žvakutės. Kaip niekad rimti leidomės į XI amžių menančius vienuolyno požemius, kur ramybėje ilsisi stačiatikių šventieji. Net šiurpas per kūną bėgiojo pagalvojus, kad šalia stovinčiuose karstuose guli negyvas žmogus...Nepakartojamų įspūdžių paveikti toliau dairėmės po Kijevą – akivaizdu, kad jis vienas seniausių Rytų Europos miestų, dabar turintis apie 4 milijonus gyventojų! Vienoje gatvių sankryžoje, kur esą išsipildo visi norai, ne retas iš mūsų susimąstėme, o kad norėtume į Kijevą sugrįžti dar kartą, kai sužydės šio miesto simboliu laikomi kaštonai...

          Viešnagė jau artėjo į pabaigą – beliko kelios valandos vakaronėje su mūsų naujaisiais draugais. Atrodo, kad neįmanoma susidraugauti per vieną dieną, bet kažkodėl taip smagu buvo drauge ir pašokti liaudies šokį, ir pasiklausyti moksleivių dainų... Apsikeitę suvenyrais, dovanomis, kontaktais, net liaudies dainomis bei gera nuotaika, jau turėjome keliauti į autobusų stotį, o iš ten – namo...

         Šįkart kelias neprailgo, tik kažkaip užsinorėjom lietuviško maisto, lietuviškų veidų, lietuvių kalbos... Dabar malonius prisiminimus iš Ukrainos įkūnija dovanotos knygutės, saldumynai, nuotraukos, kuriomis dalijamės su visais, kartais net pavydinčiais kelionės...  

 

                                                              Julija Vilkaitė


 

Koncertas, skirtas Vasario 16-ajai atminti

 

          Vasario 14 dieną Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje įvyko koncertas Vasario 16 - ajai atminti. Mokykloje koncertavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Viso koncerto metu skambėjo ypač linksmos dainos kaip R.Folko „Policijos Akademijos Himnas“ ar F.Sinatros dainos. Pasibaigus koncertui, mokiniai bei mokytojai liko maloniai nustebinti ir pradžiuginti.

         Visi plojo atsistoję ir nuoširdžiai dėkojo orkestrui už puikų koncertą. Šį koncertą prisiminsime kaip labai linksmą ir mielą širdžiai.

 

Paulina Katilovskytė


Free Hugs

 

         Vasario 11 dieną „Ryto“ gimnazijoje įvyko „Nemokamų apkabinimų“ akcija. „Free Hugs“ (Nemokami apkabinimai) kampanija yra socialinis judėjimas, kurio metu žmonės siūlo nemokamus apkabinimus viešose vietose. Kampanija buvo pradėta 2004 metais vieno australo, pseudonimu „Juan Mann“. Youtube tinklapio pagalba 2006 metais kampanija tapo žinoma visame pasaulyje. Video klipukas buvo peržiūrėtas daugiau nei 50 milijonų kartų! Sumanymas rengti „Free Hugs“ kilo dar mokslo metų pradžioje, tačiau nusprendėme padaryti ją prieš pat Šv.Valentino dieną, norėdami pradžiuginti ir nustebinti visus.

      

        Pasigaminę specialius marškinėlius su užrašu „Free Hugs“, išėjome į mokyklos koridorius dalinti nemokamų apkabinimų. Įdomiausia buvo stebėti žmonių reakcijas. Vieni mielai apsikabindavo, kiti pažvelgdavo nustebusiu žvilgsniu,tačiau retas, kuris piktai atstumdavo ir nenorėdavo apsikabinti. Pasibaigus akcijai,linksmai prisiminėme jos akimirkas ir nesigailėjome jos surengę. Juk kartais tereikia tik apkabinimo, kad pakeltum nuotaiką kitam žmogui.

2011 m. KOVAS

Linksmosios estafetės

 

         Šių metų kovo 25-ąją dieną, penktadienį, Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje vyko linksmosios estafetės. Estafetėse dalyvavo septynios komandos: mūsų mokyklos pirmų klasių mokinių komanda, antrų klasių, trečių bei ketvirtų klasių komandos, taip pat policijos komisariato komanda, mokytojų komanda ir tėvų komanda. Apšilimui prieš estafetes visi dalyviai draugiškai padarė mankštelę. Renginio metu komandų atstovai vikriai bėgiojo atlikdami užduotis. Estafetės buvo labai linksmos, smagios, įdomios, žaismingos. Jų metu dalyviams teko pažvejoti, karvę pamelžti ir dar daug įvairių linksmų užduočių atlikti.

         Komandų žaidėjai vikriai bei ryžtingai kovojo dėl pergalės, stengėsi nugalėti. Jų emocijos liejosi per kraštus, buvo labai linksma ir smagu. Kad dalyviai per daug nenuvargtų, per pertraukėles koncertavo „Ryto“ gimnazijos abiturientai,  „Decima“ šokėjos, gimnazisčių ansamblis. Renginio organizatorės Druskininkų „Ryto“ gimnazijos kūno kultūros mokytojos Danguolė Jauniškienė ir Alina Vilūnienė. Mokytojos labai pasistengė ir sugalvojo puikių, linksmų, nebanalių, įdomių bei nematytų estafečių. Renginį vedė gimnazijos mokiniai Karolina Kriščiūnaitė ir Mažvydas Čižauskas.

        Šiais metais vikriausi buvo pirmokai, kurie užėmė pirmąją vietą, o septintąją vietą užėmė mokytojų komanda, nors ir stengėsi bei kovojo. Komandos užėmusios pirmąją, antrąją, trečiąją bei ketvirtąją vietas, buvo palepintos gardžiais pyragais. Estafečių metu išrinkti aktyviausi žaidėjai, mankštą geriausiai atlikę dalyviai buvo apdovanoti diplomu ir siuvenyru. Renginys buvo labai šaunus! Dabar belieka tik laukti kitų estafečių, kurios, kaip visi tikimės, tikrai ankščiau ar vėliau bus suorganizuotos.

 


 

Nusirašinėjimas – korupcija?

 

„Špargalka“, kalbininkų meiliai vadinama paruoštuku, – žodis, žinomas visiems, besimokiusiems mokykloje. Nusirašinėjimas, kaip sovietinis palikimas, grėsmingai veši it baobabai Mažojo princo planetoje. Jis taip įsišaknijęs, kad tapo kone įprastu, kasdieniniu, netgi toleruojamu reiškiniu. Matydami tokį Lietuvos mokyklų bendruomenės abejingumą, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos debatų klubo nariai, vadovaujami mokytojos B.Juodzevičienės, kovo 23 dieną surengė viešą debatą tema „Nusirašinėjimas mokykloje– korupcija?“.

 

 

Išgirdęs tokį klausimą, žmogus veikiausiai pasimestų – šis pareiškimas gana drąsus, žinant, kad korupcija Lietuvoje yra vienas iš dažniausių nusikaltimų! Ko gero, mokiniai, atėję į renginį, apie nusirašinėjimo prilyginimą korupcijai niekada net ir nebuvo susimąstę... Tikriausiai dėl tokio netikėtumo diskusija buvo labai intriguojanti. Neigiantieji – Eglė Katkevičiūtė, Paulina Katilovskytė, Ignas Dudulis – savo poziciją gynė įžvelgdami paruoštukų naudą bei korupcijos ir nusirašinėjimo masto skirtumus. Teigiantiesiems – Godai Marčiauskaitei, Milenai Graužytei, Julijai Vilkaitei – teko nelengva užduotis įrodyti, kad vis dėlto nusirašinėjimas nėra tik vaikų žaidimai – tai kur kas rimtesnis, neigiamas pasekmes turintys elgesys. Po diskusijos pasisakė mokyklos psichologė D.Kuzmickienė bei Druskininkų savivaldybės vidaus audito tarnybos vedėjas A.Petrauskas, palaikę nusirašinėjimo, kaip korupcijos formos, nuomonę.

          Neabejotina, kad debatas buvo prasmingas: apie švietimo spragas būtina kalbėti ir jas spręsti. Be abejo, stebuklų per vieną diskusiją nenutinka, tačiau ne vienas iš aktų salės išėjo su kirbančia mintimi: „O jei iš tiesų nusirašinėjimas – korupcija?“. Tikėkimės, kad tai ir bus pirmas žingsnis baobabų rovimo link.

 

Julija Vilkaitė 

 


 

 Savaitė be patyčių

         Respublikinė akcija “Savaitė be patyčių“ , į kurią įsijungė ir Druskininkų „Ryto“ gimnazija, prasidėjo apskritu stalu - diskusija tarp mokytojų „Ar suaugęs žino, kas yra patyčios?“ Nuo to, kokios pozicijos patyčių atžvilgiu laikosi visi suaugę mokyklos darbuotojai daugiausiai priklauso visos mokyklos bendruomenės reakcija į šį negatyvų reiškinį: ar mes ignoruosim, neigsim, toleruosim, o gal net ir patys tyčiosimės, ar pripažinsime ir kartu ieškosime būdų, kaip konstruktyviai spręsti šią problemą.. Visi mokytojai prisiminėme, kas yra patyčios, kaip kartais, emocijų valdomi, net ir neturėdami piktų ketinimų galime užgauti kitą žmogų. Bendra diskusija priminė mums gerai žinomus dalykus, leido pamatyti juos kitaip, paskatino savikontrolę ir kitokių elgesio būdų paieškas.

                                                                                                             

 Psichologė D. Kuzmickienė


       

 Mėlynasis antradienis

 

       Kovo 22d. mokykloje surengėme mėlynąjį antradienį. Mokiniai bei mokytojai pagyvino aprangą mėlynos spalvos aksesuarais, mėlyna spalva simbolizuoja  taiką, ramybę ir solidarumą.

         Sugalvojome pirmą kartą padaryti bendrą pirmų, antrų klasių dėlionę. Dėlionėje galima įžvelgti du žmones, kurie pasibaigus patyčioms susitaikė. Šie renginiai buvo skirti paminėti šią savaitę be patyčių.


Miego diena

 

         Jau antri metai iš eilės „Ryto“ gimnazijoje yra švenčiama Tarptautinė Miego diena. Jos metu visi gimnazistai yra kviečiami apsirengti pižamomis, naktiniais, chalatais ir užsimaukšlinti šlepetes.

 

         Akcijos metu mokyklos foje buvo sukrauta didžiulė lova iš čiužinių, šalia jų skambėjo lopšinės, kurios visus kvietė numigti ar atsipalaiduoti. Taip pat visus vaišinome mėtiniais saldainiukais, dalinome skrajutes, kuriose buvo parašyti įvairiausi faktai apie miegą. Nuoširddžiai tikime, kad Tarptautinė Miego diena ir toliau bus švenčiama mūsų mokykloje, nes miegas – tai vienas iš geriausių gyvenimo malonumų.

 

Paulina Katilovskytė


Žemės Diena

           „Ryto“ gimnazija toliau tęsia tradiciją paminėti Taptautinę Žemės dieną. Šie metai buvo paskelbti Tarptautiniais Miško metais. Tad surengėme orientacines varžybas miške, netoli gimnazijos. Tarpusavyje rungtyniavo 1-okų klasės.

 

 

          Visos klasės turėjo iššifruoti įvairiausias užuominas ir nukakti į tam tikras stotis. Stotyse dalyviai atlikdavo užduotis, už kurias būdavo įvertinami. Pirmoje stotyje klasės gavo po testą, išsprendę jį, lėkdavo kitos vietos link. Antroje stotyje dalyviai privalėjo sukalti lesyklėlę paukšteliams. Kitoj stoty reikėjo atpažinti paukščius, medžius iš duotų nuotraukų. Galiausiai įveikę daugiau nė pusė trasos, pirmokai pasiekė priešpaskutinę stotį. Joje dalyviai turėjo pasakyti kuo daugiau faktų apie gyvūną, kurį prieš tai buvo išsitraukę burtu keliu. Finalinėje stotyje klasės gavo meninę užduotį: sukurti įdomią kompoziciją iš to, kas randama gamtoje.

          Susirinkus visiems dalyviams ir organizatoriams, visi susirinkome atsigerti karštos arbatos ir pasivaišinti sumuštinukais. Susumavus balus paaiškėjo, kad orientacines varžybas laimėjo 1B. Sveikiname Juos!

Paulina Katilovskytė


Druskininkų lakštingalos

 

         ,,Tramtatulis” –  prestižinis Lietuvos vaikų ir moksleivių, liaudies kūrybos atlikėjų,  konkursas, skirtas etnomuzikologei Jadvygai Čiurlionytei atminti. Jame varžosi dainininkai, muzikantai bei pasakotojai – vaikai ir jaunimas nuo 3 iki 19 metų. Šiais metais garbingo renginio regioniniame ture Druskininkams atstovavo  „Ryto“ gimnazijos ir „Atgimimo“ vid. mokyklos mokiniai.

 

Kovo 19 dieną penki druskininkiečiai drebėjo it epušės lapai – iškilminga Varėnos kultūros centro salė ir įstabus 37 dalyvių sąrašas išties baugino. Viskas, ką turėjome, – keletas pabandymų prie mikrofonų, balsų mankšta persirengimo salėje ir ilgos laukimo minutės, sėjusios nerimą... Kone kiekvienas  konkurso dalyvis buvo toks unikalus ir žavingas, kad norėtųsi visus juos į respublikinį turą išleisti...  Laimei, jaudulys buvo nepagrįstas .

 

 

          Druskininkiečiai  varžėsi vyriausiųjų grupėje su 15 – 19 metų jaunuoliais. ,,Ryto“gimnazijos antrokės Julija Vilkaitė ir Guoda Dusevičiūtė padainavo dvi lyriškas, tikrą dzūkių dvasią atspindinčias dainas. Po jų pasirodė „Atgimimo“ vid. mokyklos auklėtinė Laura Bendoriūtė, išraiškingai papasakojusi dzūkiškas istorijas.  Ovacijų sulaukė „Ryto“ gimnazijos trio: seserys Agnė ir Julija Vilkaitės bei Ignas Blažaitis, atlikę tribalses dainas. Visi gimnazistai nėra folkloro pasaulio naujokai – jie folkloro ansamblio ,,Racilukai“ nariai.

          Visi dalyviai už tą triūsą gavo diplomus ir saldžių prizų, bet didžiausias apdovanojimas buvo įgyta patirtis, aplodismentai bei mokytojų, tėvų, draugų palaikymas. O tolimesni rezultatai – kas pateko į kitą etapą – paaiškės tik po visų perklausų Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos regionuose. Tikėkimės, kad laureatų sąraše puikuosis ir mūsų krašto atstovai.

 

Julija Vilkaitė


Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena

 

         Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.

        Žinoma, nenorėjome atsilikti nuo graikų ir suskubome pasveikinti visas gimnazijos moteris, kurios dirba mūsų labui. Jų garbei per pietų pertrauką mokytojų kambaryje buvo surengtas trumpas gyvo garso koncertėlis. Koncertavo muzikos mokytojos Veronikos Katčenkienės mokiniai.

          Skambant dainoms, mokytojai vyrai sveikino bei dovanojo nuostabaus grožio tulpes visoms moterims. Mokiniai taip pat neatsiliko: buvo iškepti ypač skanūs bei saldūs pyragai mokytojoms pavaišinti. Nors renginys tetruko 20 minučių, bet tikime, kad tos 20 minučių buvo praleistos linksmai bei laimingai. Su praėjusia Kovo 8-ąja!

 

Paulina Katilovskytė

2011 m. BALANDIS

Įspūdinga  kelionė

 

         Paskutinį karštą balandžio penktadienį grupė „Ryto“ gimnazijos mokinių kartu su darželio „Žibutė“ auklėtiniais ir jų tėveliais išvyko į Gardiną. Šiek tiek užtrukę pasienyje, Gardino miesto gimnaziją pasiekėme greitai ir puikiai nusiteikę. Ten mus pasitiko su savomis tradicijomis: šiltai ir vaišingai.

         Papietavę išvykome į ekskursiją po miestą, kuris iškart mus pavergė savo grožiu, švara ir šviesa. Gidės aprodė įžymiausias vietas.  Pasirodo, Gardinas savo istorija yra glaudžiai  susijęs su Lietuva. Tai sužinojome aplankę Senąją ir Naująją pilis, kuriose kadaise rezidavo didysis kunigaikštis Vytautas.

          Pasibaigus ekskursijai, apžiūrėjome mus priėmusią mokyklą. Gardino miesto gimnazija yra viena geriausių mokyklų mieste. Pasak mokytojų, joje mokosi gabiausi ir talentingiausi vaikai. Gimnazijoje yra muzikos skyrius. Čia mokiniai mokosi griežti smuiku, groti pianinu ir kitais muzikos instrumentais, dainuoti chore ir ansambliuose. Sudarytos puikios galimybės sportuoti. Lauke yra trys sporto aikštelės, o viduje  - nauja didelė sporto salė ir du baseinai.

         Apžiūrėję mokyklą, užsukome į dailės kabinetą, kur mūsų laukė mokytoja, paruošusi kūrybinės veiklos programą „Miestas, kurį matau sapnuose“. Mokytoja su savo auklėtiniais mums pademonstravo  tapybos techniką, kurią, kurdamas savo šedevrus, naudojo Vincentas  van Gogas. Net ir nemokėdami bendros kalbos, puikiai praleidome laiką – menas padėjo suprasti vieniems kitus.

         Kai visi, linksmi ir susižavėję, nusileidome į apačią, mūsų jau laukė naujieji draugai, kurie priims mus nakvynei. Tam, kad geriau susipažintume, jie nusivedė mus į piceriją. Vienintelis sunkumas bendraujant buvo kalbos barjeras, bet tai netrukdė linksmintis. Kalbėjome angliškai, rusiškai, ženklų kalba, kas kaip mokėjo – labai greitai tapome draugais! Jie aprodė mums senamiestį, nuostabų naktinį Gardiną, papasakojo apie jaunimo gyvenimą, mokė rusiškai, o mes juos – savo kalbos. Naktis nuo mūsų šypsenų ir draugiško juoko tapo dar šiltesnė!

          Rytą visi susitikę kalbėjomės, juokavome ir net nepastebėjome, kad atėjo laikas atsisveikinti. Buvo šiek tiek gaila, bet ką padarysi: apsikeitę kontaktais ir pažadėję netrukus susitikti „Feisbuke“, išvažiavome iš miesto. Laukė dar viena ekskursija po pasakų sodybą: apžiūrėjome veislinius žirgus, retus laukinius gyvūnėlius, kalvę ir netgi raganos trobelę!

         Visą kelią namo vienas kitam pasakojome patirtus įspūdžius, aiškinomės, kas kokį rusų kalbos žodį išmoko. Į Druskininkus grįžome laimingi. Dabar laukiame kito susitikimo su savo naujaisiais draugais iš Baltarusijos.

                                                                                      Diana Taruškaitė, 3c klasė


 

„Racilukai” išlydi jau  20-ąją ansambliečių laidą

 

         Gyvenime visados ateina toks metas, kai tenka išsiskirti – tėvai į savarankišką gyvenimą išleidžia vaikus, mokytojai – mokinius, kartais ir draugai patraukia savais keliais laimės ieškoti... Šiemet folkloro ansamblis „Racilukai“ atsisveikina su trimis talentingais abiturientais – Agne Vilkaite, Monika Gaidyte ir Ignu Blažaičiu, kuriems išlydėti balandžio 29 dieną „Ryto“ gimnazijoje kolektyvas surengė vakaronę.

          Renginys prasidėjo trumpa koncertine programa. Kadangi pastarasis laikotarpis buvo gausus švenčių, „Racilukai“ atidavė duoklę kiekvienai iš jų: nuskambėjo daina šv.Jurgiui, mergaitės atliko sūpuoklinę dainą, kurią smagiai krykštavo lietuvaitės per šv.Velykas, o sesės Agnė ir Julija artėjančios Motinos dienos proga sudainavo „Augyk, motula“.  Tribalse karo daina buvo prisiminti šiųmečiai kolektyvo pasiekimai konkurse „Tramtatulis“, o šokdami šalabaną prisistatė ir vakaro kaltininkai. Šokis tapo įžanga į antrąją vakaro dalį – išleistuves.

 

         Abi merginos, padabintos žolynų vainikais, ir Ignas įdėmiai sužiuro į ekraną – ten mirgėjo visos žaviausios ansamblyje išgyventos akimirkos, kurių būta išties daug! Kolektyvo senbuvė Agnė raciluke tapo trejų su puse metukų, Monika į ,,Racilukų“ būstine tapusią seklytėlę pirmą kartą įžengė 6-oje klasėje, Ignas – 8-oje. Iki pat 12-os klasės jie entuziastingai dalyvavo įvairiausiuose koncertuose, festivaliuose, dainų šventėse, keliavo po Lietuvą ir užsienio šalis, iš kur parsivežė begales įspūdžių bei patirties.

        Būtent tą sukauptą žinių bagažą ir nuspręsta patikrinti. Pirmoji užduotis – išversti tarmiškus žodžius. „Pasogos“, „abrūsėlio“, „liesvelių“, „pacukėlių“ atitikmenis lietuvių kalboje racilukai išpyškino nė nemirktelėję, abejonių sukėlė tik „netropinti“, „nutrocinti“, kuriuos  išleistuvininkai įveikė pasitarę. Vaikų dainos, kurių „Racilukai“ moka ne vieną, garsėja žaismingais priedainiais, primenančiais greitakalbes – šią savybę užduočių sumanytojai išnaudojo antroje užduotyje. Ignui, Agnei ir Monikai teko paminklinti rankeles, kol iš sukarpytų į skiemenis žodelių pavyko teisingai sudėlioti „rišlų“ tekstą. Galiausiai liko paskutinė užduotis: abiturientai turėjo prisiminti repeticijose skambėjusias dainas ir užpildyti trūkstamus dainų žodžius. Publika buvo visapusiškai įtikinta, kad išleidžiama karta daugiau nei ypatinga, nes jai ne tik kad nestinga darbštumo,  ji tiesiog susigyvenusi su liaudies tradicijomis, o šito ypač trūksta dažnam jaunuoliui.

         Švelniai „pakankinti“ dvyliktokai jau buvo pasirengę priesaikai. Tariant jos žodžius, rankose pleveno ne tik žvakės, bet ir širdys krūtinėse. Nors priesaika yra savotiškas pajuokavimas, visi supratome, kuo ji svarbi išlydimiems racilukams... Tai reiškia ir šį tą labai graudaus, kad baigėsi vaikystė, kad nebeliks smagių trečiadienio vakarų ir daugiau nebematysi savęs su puošniu tautiniu kostiumu, ir šį tą šviesaus bei viltingo, jog kad ir kur bebūtum, liaudies daina visada lydės ir bent akimirkai sugrąžins namo...

        Nostalgišką momentą nuvijo džiaugsmingi apdovanojimai. Visa šiųmetė karta folkoro mokyklą baigė su pagyrimu – tokie dalykai, kaip „balso stygų virpinimas“, „kojelių miklumas“, „tarptautinių ryšių mezgimas“ ir kita buvo įvertinti kone vienais dešimtukais, kurie puikuodamiesi švietė iš margų diplomų. Monika, Agnė ir Ignas paruošė ir savo atsaką. Pirmiausia jie surašė tradicinį palikimą, į jį sudėdami visą savo širdį bei paskirdami įpareigojimus ateinančioms kolektyvo kartoms, ir įteikė dovaną – „Racilukų“ kalendorių, kad abiturientai būtų prisimenami nors vienerius metus, tačiau visas ansamblis žinojo, kad šio trio dvasia išliks kur kas ilgiau...

         Oficialiąją dalį apvainikavo šelmiški šokiai, išmušę devynis prakaitus, jausmingi romansai, nubraukta sentimentali ašara, mėlynė ant muzikanto rankos, ištuštėję mineralinio vandens buteliai ir daug daug juoko. Akivaizdu – buvo nuostabus vakaras. Ir puikios išleistuvės.

Julija Vilkaitė


„Veiksmo savaitė“

 

Grįžę po atostogų mokyklos bendruomenės nariai nenuobodžiavo. Mokinių savivalda balandžio 26-29 dienomis surengė „Veiksmo savaitę“. Jos metu vyko įvairios akcijos, renginiai. Antradienį buvo paminėta fotografijos diena – jos metu mokiniai turėjo galimybę apsilankyti nedidėlėje foto ateljė, specialiai šios dienos proga įkurtoje mokyklos fojė.

 

 

 

Trečiadienį minėjome grafinio dizaino dieną. Antrojo aukšto fojė galėjome pasigrožėti mokytojo A.Mosiejaus  sukurtu stilingu stendu ir mokinių grafikos darbais.

 

 

 

 

Penktadienį per ilgąją pertrauką mokyklos kieme buvo šokamas bendras 1-2 klasių mokinių šokis – „flashmob‘as“, kuris sutraukė labai daug žiūrovų.

 

 


 

LIETUVOS MOKINIŲ DAILĖS OLIMPIADOS PROGRAMA   (parsisiųsti)

 

Druskininkai ir M.K.Čiurlionis skatins kurti jaunuosius Lietuvos menininkus

 

         Druskininkai jau yra įkvėpę kurti genialiausią šalies kūrėją M.K.Čiurlionį. Tapti talentų atradėju kurortas galės ir balandžio 21-22 dienomis, kai į „Ryto“ gimnazijoje vyksiančią Lietuvos mokinių dailės olimpiadą suvažiuos 67 gabiausi jaunieji menininkai. Šiais metais olimpiada skirta 100-sioms M.K.Čiurlionio mirties metinėms, todėl pasirinkta tema „M.K.Čiurlionis- nuo tradicijų iki modernizmo“. Ji ypač tinka Druskininkų miestui, kuriame ne tik gyveno pasaulinio garso dailininkas bei kompozitorius, bet ir gražiai dera tradiciniai amatai su moderniuoju menu.

        Čia iš liaudies paveldėta meilė medžiui atsiskleidžia A.Česnulio skulptūrų parke, o sumišusi su nauja interpretacija ji įgyja Aušros ir Tauro Česnulevičių druskos figūrų pavidalą. Taip pat kurortas yra išsaugojęs M.K.Čiurlionio sodą bei suteikęs namus V.K.Jonyno darbams. Visą šią senovės ir moderno pynę išvys olimpiados dalyviai, o be to, ir patys turės galimybę savo darbais ją pratęsti bei papuošti naujomis spalvomis...

 

Julija Vilkaitė


 

Matematikos viktorina

 

          Balandžio 13d. mūsų mokykloje vyko kasmetinė matematikos viktorina „Matematikos pasaulyje“.  Viktorinoje dalyvavo pirmųjų klasių komandos, kurias sudarė 8 mokiniai. Komandos turėjo sugalvoti kuo įdomesnį prisistatymą, susijusį su matematika. Komandos išradingai prisistatė. Paskirtas matematikos užduotis stengėsi atlikti kuo greičiau. I-ąją vietą laimėjo ir geriausiai pasirodė I-oji c klasė.

Raminta Šlikaitė

2011 m. GEGUŽĖ

 

   Jūs net neįsivaizduojate, kokių svečių ,,Ryto” gimnazija sulaukė šįkart! Gegužės 19d. mus aplankė Alytaus globos namų auklėtiniai. Susipažinti su mūsų mokykla ir Druskininkais atvyko mažiausieji mūsų draugai keturmečiai- aštuonmečiai. Visų pirma, vaikam parodėme mokyklą: skaityklą, biblioteką, klases su besimokančiais vaikais, aktų bei sporto sales. Tuomet vaikus globojo mokytojas A. Mosiejus. Jis su savo asistentais mokė vaikus lipdyti iš molio. Vaikus tai taip sudomino! Kiekvienas sau pasidarė po darbelį, o jų buvo įvairiausių.

 

         Pasmaližavę mokyklos valgykloje, mažyliai kartu su mumis, savo vyresniaisiais draugais, kurie buvome atrinkti iš įvairiausių klasių, išvyko į ,,One‘‘ nuotykių parką, jame dūko kiek tik jėgos leido, o mes juos prižiūrėjome. Mažyliai pirmą  kartą buvo tokiame parke, dėl to labai džiūgavo ir noriai išbandydavo trasas. Taip smagiai bepramogaudami vaikai išalko, taigi apsilankėme ir ,,Čili picoje‘‘ , ten vaikai pavalgė ir netrukus mes juos išlydėjome, žinoma, žadėdami ateityje aplankyti. Jeigu jūs galite ir norite padėti vaikams, nieko nelaukite, tiesiog aplankykite juos Alytuje, jiems reikia tiek nedaug tik trupučio jūsų dėmesio.

         Už vaikams surengtą šventę dėkojame mokyklos direktorei, mokytojoms, mokiniams, kurie prižiūrėjo vaikus ir trumpam leido atsikvėpti auklytėms bei Alytaus globos namų administracijai, kuri leido vaikams pasidžiaugti ir surengė jiems kelionę.

 

Elena Baranauskaitė

 

 

          Ar jūs žinote, kokios spalvos Evutės akys, kokiu žaislu labiausiai mėgsta žaisti Arnukas, o kokį eilėraštuką deklamuoja Vikutė? Apie ką šie vaikučiai svajoja? Nežinote? O mes, 1d klasės mokiniai su auklėtoja A.Jurevičiene, žinome, nes aplankėme Alytaus Vaikų globos namus. Bendravome su dviejų grupių 4-8 metų vaikučiais, nuvežėme jiems dovanų: žaisliukų, knygučių, saldumynų. Mažyliai buvo laimingi, noriai bendravo, žaidė, dalijosi įspūdžiais... Daug malonių akimirkų bendraudami patyrėme ir mes. Vienas devintokas po susitikimo sakė: „Negaliu patikėti, jog viena valanda, praleista su vaiku žaidžiant, gali suteikti jam tiek džiaugsmo“.

         Alytaus globos namų auklėtiniai pakvietė mus atvykti dar kartą... Jiems labai reikia draugų, reikia žinoti, kad yra svarbūs, kad apie juos kažkas galvoja...

          Jeigu esat pasirengęs vaikų globos namų auklėtiniams būti vyresniaisiais draugais, patarėjais, neatidėliokit, organizuokit kelionę į Alytų. Tuomet ir jūs žinosit, kaip gražiai šypsosi Dainiukas ir kokį žaidimą labiausiai mėgsta žaisti Rytukas, kaip jie laukia svečių. Gerumo niekada nebūna per daug. Gegužės 19d. savo mažųjų draugų laukiame gimnazijoje.

         Už pagalbą organizuojant kelionę esame dėkingi A.Jurevičienei, A.Brasevičienei ir mokyklos direktorei M.Kriščiūnaitei.

 

1d klasės gimnazistai


„Bravo gimnazistas“ apdovanojimai

 

          Šių metų gegužės 5 dieną „Ryto“ gimnazijoje vyko kasmetiniai „Bravo gimnazistas“ apdovanojimai. Renginio metu rankų darbo molinėmis skulptūrėlėmis buvo apdovanoti gabiausi, talentingiausi ir aktyviausi mokyklos mokiniai bei jų mokytojai. Taip pat buvo rodomi trumpi reportažai apie nominacijų laimėtojus, kuriuose kalbėjo laureatų draugai ar vadovai.

          Apdovanojimus gavo šešiolika mokinių: „Metų fiziku“ tapo ketvirtokas Andrius Ivanavičius (mokytoja V.Junevičienė), „Metų chemiko“ apdovanojimas atiteko taip pat ketvirtokui Pauliui Cerebiejui (R.Zakšiauskienė), „Metų lituanistė“- abiturientė Augusta Sofija Rudzikaitė (mokytoja E.Skrėliūnienė), antrokė Agnė Peluritytė (mokytoja B.Samuchova) gavo „Metų matematikės“ titulą. Dar viena mergina, šiemet paliksianti mokyklą gavo „Metų geografės“ apdovanojimą– tai Agnė Vilkaitė (mokytoja R.Griškonytė), o „Metų istorike“ šiemet tapo taip pat paskutinius metus gimnazijoje besimokanti Indrė Vailionytė (mokytoja R.Sadauskienė). Trečiokė Urtė Morkūnaitė (mokytoja R.Šumskienė) laimėjo „Metų anglistės“ nominaciją, o „Metų rusiste“ tapo Urtės vienmetė Diana Taruškaitė (mokytoja M.Pavilonienė).

         Jauniausias „Bravo gimnazistas“ šiais metais – pirmokas Gerardas Sokolovas (mokytoja N.Krukonienė), nuskynęs „Metų biologo“ laurą. „Metų menininke“ tapo antrus metus gimnazijoje besimokanti, tačiau aktyvi Paulina Katilovskytė (mokytojas V.Sutkus), na o konkurso „M.K.Čiurlionis ir aš“ laureate tapo ketvirtos klasės mokinė Dovilė Šlikaitė (mokytojas V.Sutkus). „Metų technologu“ tapo gabus antrokas Rokas Petkevičius (G.Bandaravičius), „Metų skaitove“ – trečiokė Inga Akstinaitė (mokytoja A.Brasevičienė). „Metų komanda“ tapo jaunieji gimnazijos berniukai tinklininkai (mokytoja A.Vilūnienė).   Abiturientas Ingas Blažaitis tapo šių metų „Etninės kultūros puoselėtoju“ (mokytoja L.Dudulienė). 

        Pagrindinį vakaro apdovanojimą laimėjo ir 2011 metų „Bravo gimnaziste“ tapo lietuvių kalbos olimpiados pirmos vietos laimėtoja savivaldybėje, respublikos olimpiados dalyvė, apdovanota paskatinamuoju prizu, savivaldybės matematikos olimpiados 2 vietos nugalėtoja, vienintelė mokinė dalyvavusi filosofijos olimpiadoje, folkloro ansamblio „Racilukai“ narė, dainų vedėja, šokėja, muzikantė, Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ 2011m. Dzūkijos regiono laureatė, respublikinio turo dalyvė, debatų klubo narė, daugelio straipsnių „Druskonyje“ bei internetinėje mokyklos svetainėje autorė, literatūrinio konkurso „Poetinis ekspromtas M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais“ dalyvė pati šauniausia Bravo gimnazistė Julija Vilkaitė. 

 

        Galime pasidžiaugti daugybe gabių mokinių, besimokančių mūsų gimnazijoje. Kiekvienoje srityje turime gabių ir talentingų jaunuolių, kurie garsina mokyklos vardą. „Bravo gimnazistas“ apdovanojimai – puiki proga pagerbti ir pasidžiaugti šviesiais mokyklos protais.

Morta Kazlauskaitė

2011 m. BIRŽELIS

 

   

  

          Birželio 13 dieną Druskininkų „Ryto“ gimnazija paminėjo Gedulo ir vilties dieną. Mokiniai su istorijos mokytojais R.Sadauskiene, E.Auryliene ir J.Dailyde rinkosi prie partizanui Juozui Karnauskui-Nemunėliui atminti pastatyto paminklo, esančio ant Nemuno kranto. Iš baltų popierinių balandžių, nešančių ant savo krūtinių po tremtinių laišką į gimtinę, mokiniai sudėliojo žodžius „Žinia Lietuvai“. Tokiais pat baltais balandžiais buvo papuoštas ir netoli paminklo augantis „verkiantis“ medelis. Susirinkusius sudomino išsamūs mokytojų pasakojimai apie tremtinių dalią bei 1941 metų birželio mėnesio įvykius.

 

          Dar didesnį įspūdį paliko mokinių sukurti laiškai, kuriuose jie stengėsi įsigilinti į tremtinių jausmus, mąstyseną bei išgyvenimus. Mokiniai pabandė rašyti taip, lyg  patys būtų patyrę tokį stiprų kaip tremtinių tėvynės bei artimųjų ilgesį. Daugelį susirinkusiųjų sužavėjo jautrūs  tikroviški pasakojimai, kurie padėjo pasisemti daugiau žinių apie Lietuvos praeitį ir tremtinių kančias, patirtas esant toli nuo gimtos šalies.

 

Gailė Maldutytė

Paulina

© Druskininkų Ryto gimnazija, 2009.