Druskininkų Ryto gimnazija
Papildomas meniu
Anonsai
2010 RUGSĖJO 1-OJI
Naujokai + piratai + Havajai=?
Nuostabus atostogų kruizas. Laivas sausakimšas keleivių. Visi laimingai vaikštinėja po laivo denį, kai staiga pasigirsta šūksniai: „Piraaaaaaatai!!!“. Mosuodami vėliavomis plėšikai atakuoja laivą ir suriša belaisvius, tačiau netikėtai užklumpa audra ir laivą užplukdo ant sausumos. Supančioti ir nusilpę vergai vos pėdina per pakrantę, genami piratų, kol pasiekia nuostabią atostogų oazę – Havajus, kur jų jau laukia nežinia ko trokštantys vietiniai gyventojai...
Tai ne kokio nors garsaus nuotykių filmo siužetas, o pirmokų krikštynų scenarijus. Šiais metais į „Ryto“ gimnaziją jų atvyko 138-uoni, tad, kaip ir kasmet, antrokai nesnaudė – užkūrė tokią pirtį naujokėliams, kad tai iškentę jie tikrai būtų verti gimnazistų vardo.
Rugsėjo 17-ą dieną prie paradinių gimnazijos durų jau būriavosi mokyklos jauniausieji. Jų bruzdėjimą ir spėliojimą, kas gi čia bus, nutraukė kelionės organizatorės Agnės balsas, raginantis ,,keleivius‘‘ į aptvertą dviračių stovėjimo aikštelę, išmoningai paverstą prabangiausiu laivu. Tačiau poilsiauti pirmokams ilgai neteko – išsyk atlėkė piratais persirengę antrokai, negailestingai taikliai svaidydami vandens ir miltų „bombas“, kurių išvengti nepavyko nė vienam „turistui“. Užėmę laivą, „piratai“ tęsė savo negailestingą darbą – pagal klases (jų šiais metais penkios) surišo nekrikštus virvėmis ir išleido „pasivaikščioti“. Tai buvo tikras klasės vieningumo išbandymas, kurio pirmaisiais žingsniais tikrai trūko. Visus kritimus, mėginimus atsistoti bei eiti palaimino ir pats Dievas, atsiuntęs tokią audrą, kad maža nepasirodė – „laivas“ buvo nuniokotas ir „nuskandintas“, o „keleiviai“ šlaputėliai.
Tuo viskas nesibaigė. Ant kranto jau laukė „muitų kontrolė“, kiekvienam „vergui“ ant kaktos užrašiusi „FUKSAS“, o aktų salėje, šiam renginiui paverstoje Havajais, pasitiko havajiečiai, paruošę daug išbandymų jų išradingumui, vienybei, kantrybei ir gausybei kitų savybių patikrinti.
Žaviosios Havajų merginos Karolina ir Austėja nieko nelaukusios pakvietė pirmokų klasių atstovus išsitraukti savo pasirodymo eilės numerį, kurie, užrašyti ant obuolių, plūduriavo dideliame puode vandens, tad juos reikėjo „susižvejoti“.
Išsiaiškinus klasių pasirodymų eiliškumą, pasipylė užduočių lavina... Pirmoji užduotis – prisistatymas. Reikėjo ne tik pristatyti savo klasę, bet ir atsakyti į du klausimus: „Kokiu tikslu atvykote į gimnaziją? Ko tikitės iš gimnazijos?“. Atsakymų buvo įvairiausių. Naujokai pasižymėjo šmaikštumu ir kūrybingumu, tačiau iš 1b klasės išgirdome tai, ko ir tikėjomės: „Atvykome mokytis“. Antroji užduotis reikalavo šiek tiek pamankštinti smegenis, pasiknaisioti atmintyje ir prisiminti gimnazijos himną. Vieniems tereikėjo sudainuoti priedainį, kitiems įveikti klausimus, ieškant atsakymų himno tekste, pvz.: kas susipina mokyklos viduje (svajonės, lūkesčiai ir mintys) arba kas žvilgsniu palydi mus kas rytą (Nemunas).
Pasirodo, dauguma pirmokų himną jau moka kaip savo penkis pirštus, o 1ė, vadovaujama muzikos mokytojos G. Katčenkienės, paragino ir visą salę dainuoti. Trečioji užduotis – išbandymas skrandžiui. Havajiečių kulinarai paruošė „gurmaniškus“ patiekalus. Keletas receptų: pienas su pomidorų sultimis bei druska, rūgpienis su sirupu, obuolių tyrelė su razinomis ir kepsnių prieskoniais ir t.t. Nors mūsų pagrandukai raukėsi ir nenorom rijo „havajiečių kulinarinį paveldą“, tai neatbaidė jų auklėtojų paragauti to paties: 1a klasės auklėtojos R.Gervelienės, 1b – A.Vilūnienės, 1c – V.Peluritienės, 1d – A.Jurevičienės, 1ė – G.Katčenkienės. Lygiai taip pat drąsiai „havajietiškas sriubas“ išbandė ir mokyklos direktorė M.Kriščiūnaitė. Truputėlį atsikvėpę pirmokai vėl turėjo įtemptai stebėti antrokus, kurie rodė nuotaikingą šokį, nepalikusį abejingų. Vėliau naujokai jį turėjo pakartoti, tačiau jų būryje atsirado ir daugiau vyresniokų, panorusių prisijungti.
Po šitiek išbandymų naujokai jau buvo verti vadintis pilnaverčiais gimnazistais. Liko tik vienas vienintelis akcentas – priesaika. Pridėję ranką prie širdies ir atsiklaupę jie ištarė tą lemtingą žodį – prisiekiu. Nuo tos akimirkos naujokai virto gimnazistais, kaip tikimės, ginsiančiais mokyklos garbę.
Julija Vilkaitė
,,Prasminga šventė“
Paskutinę rugsėjo savaitę „Ryto‘‘ gimnazija šventė savo 35- metį ir kvietė dalyvauti įvairiuose renginiuose. Rugsėjo 23 dieną ilgosios pertraukos metu visa mokyklos bendruomenė buvo sukviesta į kiemą, kur vyko akcija „Apkabinkime mokyklą“. Akcijos metu mokiniai, mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai susikibę rankomis, kupini geros nuotaikos, apjuosė „Ryto“ gimnaziją. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė Marijona Kriščiūnaitė, Druskininkų parapijos klebonas Bronius Krakevičius ir mokinių tarybos pirmininkė Agnė Gaidytė. Po nuoširdžių sveikinimų visi buvo pakviesti įsijungti į siautulingo šokio sūkurį.
Vakarop susirinkome į VU trečio kurso studento, istoriko Gyčio Ambrazevičiaus dainuojamosios poezijos koncertą. Gerėjomis nepaprastai melodinga ir verčiančia susimąstyti muzika. Čia, romantiškoje prieblandoje, lingavome ir mintyse, o galbūt ir pusbalsiuu dainavome kartu su jaunuoliu. Koncertas sužavėjo ne tik įspūdinga muzika, prasmingais tekstais - buvome pakerėti Gyčio nuoširdumo ir gebėjimo bendrauti su publika. Visi išėjome susimąstę, laimingesni ir kupini įspūdžių.
Rugsėjo 24, 25 dienomis aktų salėje menų laboratorija pristatė projektą „Apie tuos ir tiems, kuriems lemta pakilti“, pradėtą dar vasarą menų stovyklos metu. Projekto metu buvo pristatomi kino etiudas (mokytojas Virginijus Sutkus), etiudas pagal R. Bacho knygą „Džonotonas Livingstonas Žuvėdra“ (mokytoja Erika Skrėliūnienė), etiudas apie žmogaus būtį (mokytoja Laima Zdančiuvienė), šokiai (mokytoja Rūta. Dvorkinienė) ir dainos ( mokytojos Nijolė Navickienė ir Gidonė Katčenkienė). Scenos dekoracijomis pasirūpino mokytojas Andrius Mosiejus.
Džonotonas – ypatinga žuvėdra, kurios gyvenimo tikslas – sugebėti išmokti aukštai skraidyti. Dėl savo išskirtinumo jis išmetamas iš būrio ir pradeda savarankišką skrydžio mokymosi kelią ir , žinoma, randa pasekėjų. Tai alegorinis pasakojimas apie tai, kaip galima nugalėti žmogiškosios prigimties ribas ir veržtis savo tikslo link. Viso menų laboratorijos projekto jungiamoji grandis – skrydžio, pakilimo, suvaržymo ir veržimosi pakilt aukščiau motyvas. Projektas stebino nepriekaištingai derančiomis jungtimis : melodingomis dainomis, šokio linijomis, ir žodžių įtaiga. Likome sužavėti bendro mokytojų ir jų ugdytinių darbo.
Taigi šis gimtadienis mokyklai atnešė didelį džiaugsmą ir kiekvieno iš mūsų širdyse sužadino vienybės jausmą. Dėkojame visai mokyklos bendruomenei už šios prasmingos šventės pajautimą ir gerą nuotaiką.
Airija Domutytė
2010 m. SPALIS
Neeilinė pamoka pirmokams
Spalio 21 d., ketvirtadienį, „Ryto“ gimnazijos pirmokai turėjo progą artimiau susipažinti su lietuvių liaudies kultūra – įvyko projektas-vakaronė. Šis renginys skirtas apibendrinti visą tautosakos kursą. Originalaus sumanymo įkvėpėjos – lietuvių kalbos mokytojos R. Gervelienė, L. Dudulienė, A. Brasevičienė, A. Janulevičienė bei muzikos mokytoja G. Katčenkienė. Savo auklėtinius pasiaukojamai globojo V. Peluritienė, A. Vilūnienė ir A. Jurevičienė.
Vakarą pradėjo mokyklos folkloro ansamblis „Racilukai“. Po pasveikinimo dainos, bendro visų dalyvių ratelio sceną perėmė pirmokai. Kiekviena klasė turėjo paruošti namų darbą – atlikti lietuvių liaudies dainą bei inscenizuoti sakmę, padavimą ar pasaką. Mokyklos aktų salė skambėjo nuo tokių gerai žinomų dainų, kaip „Šių naktelį“, „Saulutė nusileido“, visus sužavėjo subtiliai padainuota „Teka teka šviesi saulė“, nustebino ritmiška ,,Stinta pūkis“.
Pasirodo, pirmokai itin artistiški. Inscenizacijos buvo ypač nuotaikingos, kai kurios modernizuotos. Išvydome dainos „Du gaideliai“, padavimo apie Raigardo slėnio atsiradimą, sakmės apie saulę ir mėnulį, pasakos apie Trivainėlį įdomias versijas. Tiek mokytojai, tiek mokiniai prisiminėme vaikystę.
Salė buvo tiesiog sklidina nuostabių aromatų – tai kulinarinio paveldo kvapas tvyrojo ore. Kiekvienas norintis galėjo gardžiuotis pyragais, obuoliais, sūriais, medumi, namine duona ar kaimiškais lašinukais. Nuo gardumynų stalai lūžte lūžo.
Įminę daugybę mįslių, sukūrę išradingas pabaigas patarlėms suskubome linksmintis. Po smagių ir daugelį nuvarginusių šokių teko išsiskirti, nes rytojaus dieną reikėjo į mokyklą. Visi sustoję ratu padainavome atsisveikinimo dainą. Dalindamiesi įspūdžiais grįžome į klases, atsisveikinome su draugais ir patraukėme į namus. Liko patirtų įspūdžių malonūs prisiminimai. Akivaizdu, kad radus tinkamą pateikimo būdą tautosaka kiekvienam tampa svarbi, suprantama, artima.
Ramunė Graužytė
BŪTI GERAM NESUNKU
„Gerumu užsikrečiama kaip žiovuliu“,- rašo „Ryto“ gimnazijos 3 klasės moksleivė Kornelija Rutkauskaitė. Ir tai visiška tiesa. Į prieš septynerius metus pradėtą projektą „Ištieskime pagalbos ranką“, kurio tikslas- padėti Alytaus vaikų globos namų mažyliams, įsitraukia vis daugiau klasių. Šįkart, spalio 20 dieną, į Alytų, apsikrovę nešuliais, skubėjo mokytojų E.Aurylienės ir R.Zakčiauskienės auklėtiniai- 3c ir 3a klasės. Prie tokių nuolatinių moksleivių išvykų pripratę gimnazijos mokytojai irgi niekada nelieka abejingi: kas pinigėlių į aukos dėžutę įmeta, kas drabužėlių ar kitų reikalingų vaikučiams daiktų atneša. (Ko labiausiai reikia mažyliams, mokytojai sužino iš globos namų direktoriaus ar pavaduotojų). Susitikimai visada palieka daug įspūdžių, žinoma, ne tik slogių. Kitos išvykos jau laukia pirmokai.
Artėja lapkričio pirmoji. Žmonės plūsta į kapines tvarkyti artimųjų kapų. Tačiau yra ir tokių kauburėlių, prie kurių jau nesustos nė vienas giminaitis, nebus uždegta nė viena žvakelė… Mokytojos M.Pavilionienė, R.Gervelienė ir V.Peluritienė su savo auklėtiniais- 1a, 1ė ir 2a klasėmis- ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti tokius kapus Senosiose miesto kapinėse. Vaikai grįžo šiek tiek pavargę, bet patenkinti savo darbu. Geri darbai įkvepia ir kitus, todėl tikimės, kad kitąmet prie šių klasių prisidės ir kiti.
Mokytoja A.Brasevičienė
Moksleiviai nori dirbti vasarą!
Nedarbas Druskininkuose aktuali ir skaudi šių dienų tema ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp jaunimo, todėl spalio 19 – ąją Druskininkių „Ryto“ gimnazijoje vyko debatai tema „Vietinių verslininkų pagalba, įdarbinant paauglius vasaros sezoniniam darbui“. Tema pasirinkta neatsitiktinai – šiuo metu debatų klubas dalyvauja respublikiniame projekte “Jaunimo lyderių susitikimas“, kuriame rekomenduojama pasirinkti opią savo miesto problemą, ją analizuoti bei rasti sprendimo būdų.
Gimnazijoje diskutavo anglų kalbos mokytojos ekspertės B. Juodzevičienės debatų klubas bei svečiai: Alytaus teritorinės Darbo Biržos Fruskininkų skyriaus vedėja Danutė Naujalienė ir vietos verslininkai - Albertas Katilovskis ir Valdas Katkevičius, kurie jau ne vieną vasarą buvo įdarbinę jaunų žmonių.
Iš pradžių debatininkai pristatė argumentus, kodėl verta ar neverta dirbti vasarą, kiek įsidarbinus atsiveria naujų galimybių ir kaip darbas keičia jauną žmogų. Po tokios įžangos į gimnazistų diskusiją įsitraukė ir svečiai, žiūrovai bei mokytoja. Išklausius verslininkus paaiškėjo, kad jaunimas turi ne tik žinoti savo vertę bei teises, bet kartu turi būti savarankiškesnis ir tikėtis darbo pagal savo galimybes, patirtį. Negalima iš karto norėti daug – jaunas žmogus dar nėra pakankamai atsakingas ir pasirengęs. Tik stropiai dirbantis gali tikėtis gauti norimą darbą, o jei trokšta ir gero atlyginimo –turi įdėti daug pastangų. Pasak verslininkų, dirbti dažniausiai priimami motyvuoti moksleiviai, todėl ne tik nuo darbdavio priklauso, kas užims naują darbo vietą.
Šiek tiek buvo užsiminta ir apie skaudžią šių laikų temą – jaunų žmonių emigraciją. Svečiai pabrėžė, kad jauni žmonės gali surasti savo nišą ir gimtojoje šalyje, tereikia stengtis, nebijoti iššūkių bei pradėti paprasčiau – dirbti padavėjais, pagalbiniais darbininkais ar konsultantais.
Po debato vieningai nutarta, kad moksleiviai labai nori dirbti vasaros atostogų metu. Diskusija buvo patenkinti visi – tiek gimnazistai, kuriems konkretesni tapo darbdavių reikalavimai, tiek svečiai, išklausę jaunimo lūkesčius bei argumentus, kodėl svarbu jauniems žmonėms dirbti vasarą. Be to, buvo užsiminta ir apie papildomas darbo vietas ateinančią vasarą, kur bus galima išbandyti savo jėgas bei galimybes. Tereikės rodyti daugiau motyvacijos ir noro...
Eglė Pugačiauskaitė
2010 m. LAPKRITIS
Paskutinė šių metų vakaronė
Jau praėjo dvi savaitės, kai laikomės adventiško pasninko, rimties, ruošiame savo širdis dideliam stebuklui. Net nespėjome mirktelti, kaip baigėsi ruduo, nukėlęs linksmybes iki šv.Kalėdų. Paskutinį penktadienį prieš Adventą folkloro ansamblis „Racilukai“ suorganizavo jau tradicine tapusią priešadventinę vakaronę, kurios metu ne tik smagiai pasilinksminome, taip palydėdami rudenį, bet ir pakrikštijome kolektyvo naujokes. Trys merginos, Dominyka, Kotryna ir Gintarė, nors jau ir pakeltos į mergas Kaune, renginyje „Gegutėlė“, kad taptų tikromis raiclukėmis, turėjo išlaikyti ir ansambliečių surengtą „egzaminą“.
Kaip ir kiekviename egzamine, svarbiausia yra gerai paruošti namų darbus. „Racilukuose“ namų darbai tradiciškai yra kokios nors dainos inscenizacija. Šį kartą merginos pasirinko žaismingą vaikų dainą apie pelėdą. Negalėjome atsistebėti, kaip iš paprastų akcentų buvo sukurtas puikus spektakliukas. Jaunosios racilukės sugebėjo ir susukti lizdą, ir išperėti pelėdžiukus, ir juos nuprausti, aprėdyti, ir dar Vilniun bei Kaunan suvažinėti... Tačiau namų darbais niekas nesibaigė – dar laukė užduotys.
Pirmoji buvo, ko gero, pati sunkiausia: reikėjo iš atminties nupiešti „Racilukų“ ženklą, kuris yra kupinas įvairiausių vingrybių, tad nenuostabu, kad keletas elementų buvo pamiršti. Antroji buvo vaizdinė užduotis. Parengtos skaidrės vertė prisiminti racilukių nuotykius Užgavėnėse, Kaune, festivalyje „Gegutėlė“, Telšiuose, festivalyje „Aš pasėjau veiną popą“, Augustove. Dominykos, Kotrynos ir Gintarės atmintis pasirodė puiki: jos nesunkiai, vos iš kraštelio nuotraukos, žinodavo kur, kada ir kas ten užfiksuota. Trečioji užduotis taip pat buvo atlikta nepriekaištingai: reikėjo sušokti „Jadvygą“, kas iš pat pradžių ir senbuviams racilukams buvo kebloka, tačiau naujokės įrodė, kad jos tikrai ne iš kelmo spirtos ir neabejotinai vertos tapti kolektyvo narėmis.
Viską apvainikavo „krikštatėvių“, Ramunės, Živilės ir Aurimo, parengta priesaika, kurios žodžius atsiklaupusios, viena ranka laikydamos žvakę, kitą priglaudusios prie širdies, kartojo ir domėn dėjosi naujosios racilukės. Beliko tik pasirašyti priesaiką, taip patvirtinant ištartus žodžius. O ir tai nebuvo taip paprasta, nes pasirašinėti teko ne tik ranka, bet ir lūpų, nosies bei pirštų antspaudais.
Kai Dominyka, Kotryna ir Gintarė buvo pakrikštytos, atėjo metas linksmybėms. „Ryto“ gimnazijos salėje sulaukėme ir ištikimų „gerbėjų“, mūsų mokyklos moksleivių, ir buvusių racilukų, jaunesniųjų juokais vadinamų „senių“, ir kolektyvo draugų iš Eičiūnų – folkloro ansamblio „Vieversa“. Kartu nepailsdami ratavome, šokome trankius šokius, be abejo, buvo nepamiršta ir polka su ragučiais, vėliau jaukiai susėdę ant grindų ar scenos laiptų mokėmės vieni iš kitų įviairiausių dainų – nuo karinių iki romansų... Nepastebimai atėjo ir vidurnaktis, privertęs traukti į šiltus namučius, bet neištrynęs iš atminties smagių vakaronės akimirkų, kurių šilta energija sušildo ir šaltais žiemos vakarais...
Julija Vilkaitė
Tolerancijos pamoka
„Mylėk savo artimą kaip save patį“ – viena iš didžiausių pasaulio vertybių. Žinia, daug įvairiausių negandų laužė šią aukso taisyklę: kiek įvykdyta žiaurių tautinių genocidų, kiek religinių karų, net ir dabar, daugelyje šalių įsigalėjus demokratijai, vis dėlto dažni nepagarbos atvejai. Kadangi mūsų visuomenė vis laisvėja ir išsivaduoja iš tradicinių kanonų, atsiranda neformalių grupių, kurias suprasti konservatyviems žmonėms yra gana sunku. Akivaizdu, kad tolerancijos problema nepraranda aktualumo, todėl lapkričio 16-oji buvo paskelbta tarptautine tolerancijos diena.
Būtent šią dieną, antradienį, „Ryto“ gimnazijoje įvyko respublikinė akcija „Tolerancijos apyrankė“. Dalis moksleivių technologijų pamokose mezgė, nėrė kelis šimtus pynelių, o kita – rašė palinkėjimus, paskatinimus. Ta rankų šiluma bei žodžių išmintis virto dailiomis apyrankėmis it gerumo piliulėmis, kurios ankstų rytą buvo išdalintos ne tik mokykloje, bet ir Druskininkų miesto savivaldybėje.
Tądien gimnazijoje dar vyko konkursas, kurio metu klasės buvo kviečiamos persirengti įvairiais stiliais arba tautybėmis. Eidami koridoriais negalėjome nesišypsoti– žiū, eina musulmonas, va ir tikra geiša iš Japonijos, iš už kampo išnyra visa grupė grėsmingų forsų, nuo galvos iki kojų juodi gotai, susigūžę stovi moksliukai, iš toli ataidi išsipusčiusių fifų aukštakulnių kaukšėjimas, o kur dar emo, banglai, pankai... Daugiausia tokių „persikūnijimų“ įvyko 2b klasėje, kuriai buvo įteikti simboliniai tolerancijos marškinėliai. Svarbiausia, kad, pamatę vieni kitus netikėčiausiuose amplua, entuziazmo nuslėpti negalėjo visi dalyviai. Pasak vienos iš jų, Agnės, „turėjome galimybę pabūti kažkuo, ko galbūt patys netoleruojame“, o tai padėjo geriau suprasti kitą žmogų...
Ši diena buvo neeilinė patirtis visai bendruomenei, o kartu ir gyva praktinė pamoka, išmokiusi tolerancijos per vieną akimirksnį – pabuvus kito kailyje. Ar apie tai neturėtume pamąstyti dažniau?
Julija Vilkaitė
Smagiausios polkos – smagiausia pora
Yra tokia patarlė „Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba“. Šią senolių išmintį paneigė lapkričio 13 dieną Varėnoje vykusios senovinės dzūkų polkos varžytuvės „Smagiausios polkos – smagiausia pora“. Svetingi varėniškiai surengė šaunų konkursą, kuriame varžėsi 6 šokėjų poros iš Alytaus ir Varėnos rajonų bei Druskininkų miesto.
Žavu matyti, kaip savo, šokėjų, talentą demonstravo solidaus amžiaus žmonės, iš kurių buvo galimybė mokytis jauniems. Drabni žingsnukai, patrepsiukai jaunimo poroms buvo kietas riešutėlis, tačiau radosi galimybė pademonstruoti jaunystės žavesį, žaismingumą, kuris pakerėjo ir žiūrovus, ir komisiją.
Šventę pradėjo ankstesniųjų metų varžytuvių laureatai ir prizininkai, tarp jų ir druskininkiečių Stasės Kvaraciejienės ir Antano Vitkausko pora, 2006 m. laimėjusi II vietą. Druskininkiečiams varžytuvėse atstovavo folkloro ansamblio „Stadalėlė“ pora – Ramutė Baranauskienė ir Teofilis Bukys, pelnę vyriausios poros nominaciją, bei „Ryto“ gimnazijos folkloro ansamblio „Racilukai“ pora – Agnė Vilkaitė ir Ignas Blažaitis. Agnė ir Ignas pelnė ne tik smagiausios šokėjų poros apdovanojimą, bet ir žiūrovų prizą. Tai išties didelė sėkmė, nes tik vienu balsu pavyko pralenkti autentiškiausiai polką pašokusią garbaus amžiaus porą iš pačios Varėnos.
Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Audronė Vakarinienė, Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausioji specialistė, džiaugėsi, kad jaunimas tęsia senolių tradicijas, stengiasi mokytis autentiškų šokių, todėl yra vilčių, kad nacionalinės verybės dar ilgai išliks gyvos.
Akivaizdu, kad globalizacijos apimtame pasaulyje svarbu išlaikyti tautiškumą - mažos tautos gyvasties garantą.
Milena Graužytė, mokytoja Lina Dudulienė
Įspūdingai žaižaruojantis šou
Viename pasaulio krašte ekologai pluša mažindami užterštumą ir gaivindami šiukšlėmis apnuodytą gamtą, kitame - moterys dūsauja svarstydamos, ką apsirengti. Atrodytų, visiškai skirtingoms problemoms „Ryto“ gimnazijos mokiniai rado vieną sprendimą.
Jau antrus metus iš eilės gimnazijoje vyksta įspūdingas renginys – „Madų šou“. Jo metu klasės demonstruoja savo sukurtus kostiumus iš antrinių žaliavų, tokių kaip laikraščiai, kartoninės dėžės, agroplėvelė, šiukšlių maišai, sąsiuvinių aplankalai.
Lapkričio 12 d. į salę įžengę žiūrovai buvo maloniai nustebinti. Kaip niekad jauki atmosfera išsyk išdavė šių metų šou temą „Tarp žemės ir dangaus“: visur mirgėte mirgėjo įvairiaspalvės šviesos, viduryje salės driekėsi žvakelių eilėmis puoštas podiumas. Jo gale patogiai įsitaisiusi sėdėjo vertinimo komisija, tad modeliams teko ne tik šypsotis filmavimo kamerai, fotoaparatams, bet ir komisijos nariams: mokyklos direktorei M.Kriščiūnaitei, dailės mokytojams A.Mosiejui ir V.Sutkui. Vis dėlto komisija nebuvo itin kritiška, veikiau atvirkščiai – negailėjo pagyrų visoms klasėms už kūrybingumą, darbštumą, išradingumą – už tai, kad iš tokių, atrodytų, niekam nebetinkančių medžiagų sugebėjo sukurti tikrą stebuklą. Kandesni buvo garsieji dizaineriai Šiapus ir Anapus, laidę šmaikščias pastabas konkursantams. Tačiau tai tik suteikė žavesio renginiui, nes niekas negalėjo paneigti visų septynių klasių meistriškumo, pranokstančio ir Šiapus bei Anapus, ir garsiausių Lietuvos dizainerių išmonę.
Kiekviena klasė buvo savaip įdomi. 1А įkūnijo lėktuvo įgulą, tad buvo apdovanoti už geriausiai atskleistą temą. 1B žiūrovams priminė istorines epochas. Podiumu kūprino urvinė moteris, karingoji indėnė, elegantiškai plaukė rūmų dama, už taiką pasaulyje pasisakė hipė, bučinius siuntė žavinga Marilyn Monroe, pasirodė dabarties ir ateities modeliai. Klasė buvo įvertinta už gausiausiai panaudotas antrines žaliavas. 2А, ko gero, triūsė daugiausiai – ant podiumo išvydome net 8 modelius: Betmeną, velniuką, vampyrę, Harį Poterį ir kitus garsiausius kino filmų bei knygų personažus. Visus aikčioti privertė prabangi suknelė iš laikraščių, kuriai sukurti, akivaizdu, prireikė ilgų valandų darbo. Ne veltui ši kolekcija „Kelias į žvaigždes“ pripažinta ekstravagantiškiausia. 2Ė klasė sulaukė komplimentų už išskirtinę suknelę iš pirštinių ir tarsi dizainerio kurtą vakarinę suknelę.
Nepaisant visų šių nepakartojamų darbų, prizininkėmis tapo šios klasės: 3-iąją vietą laimėjo 1D moksleiviai, pristatę kolekciją „Stichijos“, antrieji liko 1C modeliai pademonstravę „Ateities stilių“, o nugalėtojais antrus metus iš eilės tapo patys vyriausieji, 3A klasė, už kolekciją „Angelai ir demonai“, kurios liepsnojantis velnias traukte traukė visų akį.
Būtent šios trys klasės rungsis su kitų Druskininkų sav. mokyklų atstovais finale, ir tada paaiškės, kuri gi klasė yra pati išradingiausia, originaliausia, darbščiausia, artistiškiausia.
Julija Vilkaitė
2010 m. GRUODIS
Kalėdinis šurmulys
Šeštadienį, gruodžio 18 d., parduotuvėje „Pasidaryk pats“ vyko akcija „Kalėdinis šurmulys“. Nuo 10 iki 12 valandos čia plušėjo „Ryto“ gimnazijos moksleiviai, taip atsidėkodami įmonei už mokyklai teikiamą paramą. Parduotuvėje veikė įvairios nykštukų dirbtuvės: antrame aukšte buvo karpomi atvirukai, pirmame– dekupažo technika puošiami žaisliukai, gaminamos popierinės snaigės, pakuojamos dovanos, kuriama instaliacija.
Akcijos metu visi lankytojai buvo raginami ir patys pamėginti pamiklinti rankeles: susidarė eilutė norinčių pasipuošti namus pačių karpytomis didžiulėmis snaigėmis ar savaip dekoruotais kalėdiniais žaisliukais. Tiems, kurie jau nebespėja lėkdami tokiu gyvenimo tempu, Snieguolė su pagalbininkais siūlė originaliai supakuoti nupirktas dovanas nemokamai.
Linksmai nusiteikęs Kalėdų Senelis tądien buvo neįtikėtinai dosnus: pirkėjus kvietė dalyvauti loterijoje, kurios nė vienas dalyvis neišėjo tuščiomis. Buvo smagu matyti susidomėjusius, maloniai nustebintus veidus, taip entuziastingai kuriančius druskininkiečius. Svarbiausia, kad ne vienas iš parduotuvės „Pasidaryk pats“ išėjo laimingesnis nei buvo prieš tai – vadinasi, akcija pasiekė savo tikslą.
Julija Vilkaitė
Jauki kalėdinė dvasia
Kur bepažvelgsi – visur mirgėte mirga vitrinos, žmonės lekia, skuba, pasidaro nervingi ir dirglūs, net nespėja pastebėti, kaip diena veja dieną, kaip artėja Kalėdos. Ir išties per tą masinį kalėdinį šurmulį vargiai galime pajusti tikrą adventinę dvasią... Vis dėlto „Racilukų“ kolektyvui pavyko sustabdyti „Ryto“ gimnazijos bendruomenę nuo skubėjimo, jaudulio, paragino akimirką nurimti bei susimąstyti.
Ketvirtadienį, gruodžio 16 d., ant aktų salės laiptų sutūpę, ramybės išsiilgusių sielų laukė „Racilukai“. Pradėję vakarą daina „Sodai sodai leliumoj“, palengva uždegė žvakes, suteikdami kasdienei salei sakralumo. Tokią atmosferą ansamblis kūrė ne tik žvakėmis, bet ir dainomis. Pirmiausia nuskambėjo žaismingos vaikų dainos, primindamos mielausius miško žvėrelius, tokius kaip: voveraitė, kiškelis, nė kiek nebaisus vilkelis bei meška. Nuo vaikystės buvo augama iki padūkusios jaunystės, net Advento laikotarpiu sugebėdavusios prasiveržti rateliais, kuriais mergelės išreikšdavo savo slapčiausias svajones, o bernelis paerzindavo mergeles, liepdamas išsipirkti savo karūną, karolius ar kitas to meto puošmenas. Dar jautresnis, gilesnis meilės suvokimas atsispindėdavo dainose, kuriose labai dažna žmogaus ir gamtos paralelė: mergelė lyginama su obelėle, gegule, bernelis - su sakalėliu. Į praėjusį amžių nukėlė apeiginės Advento dainos bei rateliai, kur itin dažnas žalio vyno ar apynio, kaip gyvybės ženklų, simboliai. O kaipgi be burtų, traukiant kūčiukus ar riešutus: jei lyginis skaičius – kitąmet turėsi porą, jei ne – dar liksi vienas. Tačiau lietuviai gebėjo būti ne tik rimti, bet ir žaismingi. Merginos mokėjo smagiai pasišaipyti iš vaikinų trūkumų (didelė galva, žvairos akys...), o visi kartu vienas kitą pavaikydavo žaisdami „Susiedus“...
Jaukią kalėdinę dvasią įpūtė paskutinė daina „Kalėdų rytų rožė inžydo“, kurios šilumos apgaubti bridome pusnimis ir nešėme namo tą dalelę gerumo, kurią mums suteikė „Racilukų“ surengtas Advento vakaras.
Julija Vilkaitė
VU vizitas „Ryto“ gimnazijoje
Gruodžio 2 d. (kaip ir kasmet nuo 2006 m., kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir „Ryto“ gimnazijos) mūsų mokykloje svečiavosi didelis būrys Vilniaus universiteto dėstytojų bei studentų: Ekonomikos fakulteto doc. dr. Jonas Martinavičius, Filologijos fakulteto dr. Vilma Zubaitienė, Filosofijos fakulteto doc. dr. Nijolė Radavičienė, Fizikos fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Balevičius, Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. Egidijus Rimkus, Istorijos fakulteto magistrantai Mantas Daubaras ir Arnita Petrulytė, Kauno humanitarinis fakulteto atstovė Neringa Radžiuvienė, studentai Mantas Čaplikas, Justina Darulytė, Komunikacijos fakulteto doc. dr. Erika Janiūnienė, Matematikos ir informatikos fakulteto doc. dr. Antanas Apynis, Medicinos fakulteto prof. dr. (HP) Rimantas Stukas, Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Užsienio kalbų instituto atstovė Chordana Gonsales Krus, VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Julius Niedvaras, VU Studijų direkcijos vyresn. specialistė Sandra Saikauskaitė, VU Studijų direkcijos vyresn. specialistas Ričardas Raščiukas.
Pagrindinis vizito tikslas- supažindinti mokinius su studijomis VU bei įteikti vienkartinę 1000 LT stipendiją abiturientui, kuris ne tik puikiai mokosi, aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje, bet ir ketina studijuoti Lietuvoje. Stipendiją jau trečius metus iš eilės skiria Teisės fakultetas- mūsų mokyklos kuratorius.
Dėstytojų, studentų ir mokinių susitikimas prasidėjo aktų salėje. Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius trumpai pristatė Vilniaus universitetą- kaip vieną iš seniausias tradicijas turinčių aukštųjų mokyklų Europoje- bei įteikė stipendiją 4a klasės mokinei Viktorijai Žemaitytei. Vėliau buvo pristatyti atskiri padaliniai bei būsimų edukacinių pamokų tematika.
Antroji susitikimo dalis vyko kabinetuose mažesnėse grupelėse, mokiniai rinkosi sau patinkančią paskaitą ar pristatymą: „Studijos ekonomikos fakultete“, „Studijos Filosofijos fakultete“, „Studijos Fizikos fakultete“, „Ar valdyti pinigus, ar būti jų valdomam?“, „Archeologijos paveldas Lietuvoje“, „Studijos Kauno humanitariniame fakultete“, „Studijos Komunikacijos fakultete“, „Ar keičiasi mūsų klimatas?“, ,,Studijos Matematikos ir informatikos fakultete", „Medicinos fakultetas- kasdienis ir modernus“,„Studijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, „Studijos Teisės fakultete“, „Žmogus daugiakalbystės erdvėje“, „Lituanistika VU“. Didelio susidomėjimo sulaukė S.Saikauskaitės paskaita „Kaip pasirinkti studijas?“.
Svečiai susipažino su mokykla, aptarė susitikimą bei tolesnį bendradarbiavimą. Direktorė padėkojo Teisės fakulteto dekanui Vytautui Nekrošiui už palaikomus glaudžius ryšius ir paramą gimnazijos abiturienams. Visiems svečiams įteikė mokinių keramikos darbelius.
Gruodžio 1 diena – Pasaulinė AIDS diena
Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios igos atvejis. Deja, priešnuodis prieš šią ligą dar nėra sukurtas, tačiau mokslininkai jau yra sukūrę preparatų, stiprinančių žmogaus imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje tik daugėja, dėl to būtina pasirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokinių taryba taip pat nusprendė paminėti šią dieną.
Gruodžio 1 dieną, per pirmąją ir antrąją pertraukas mokinių taryba bei visi, norintys prisidėti prie šios akcijos, gamino raudonus kaspinėlius, kadangi šios dienos ženklas – raudonas kaspinėlis. Per trečiąją pertrauką visus pagamintus kaspinėlius dalino mokytojams, gimnazijos darbuotojams bei gimnazistams. Ketvirtosios pertraukos metu mokyklos kiemelyje gimnazistai sustojo akcijos ženklu – kaspinu. Visos akcijos metu buvo leidžiamo Fredžio Merkurio dainos, kadangi šis garsus daininkas būtent ir mirė nuo AIDS.
Deja, pasibaigus akcijai, liga neišnyko, tačiau Mes tikime, kad mokslininkai atras priešnuodį nuo šios ligos.
Paulina Katilovskytė
2011 m. SAUSIS
Akcija prieš rūkymą
Šių metų sausio 27 dieną „Ryto“ gimnazijoje įvyko akcija prieš rūkymą. Apskaičiuota, kad kiekvieną dieną visame pasaulyje nuo rūkymo sukeliamų ligų miršta apytiksliai 10 000 žmonių arba 3,5 milijono žmonių per metus. Tad visa Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokinių taryba surengė akciją ir pasistengė atkreipti kuo daugiau dėmesio į rūkymo pasekmes.
Nuo ankstaus ryto visa gimnazija buvo papuošta plakatais ir piešiniais prieš rūkymą, tačiau plakatai puikavosi ne tik ant sienų, bet ir ant visų mokyklos veidrodžių. Kiekvieną kartą pažvelgęs į veidrodį, pamatydavai skatinantį piešinį ar plakatą, tad net ir nenorėdamas susimąstydavai. Žinoma, plakatais ir piešiniais mūsų akcija nesibaigė. Šiais metais sugalvojome „Kepinių Mugę“. Jos metu mokiniai atnešė savo pagamintus desertus ir pardavinėjo juos gimnazijos foje. Ant visų desertų buvo įsmeigtos vėliavėlės, ant kurių buvo parašyti faktai apie rūkymo žalą. Be to, visiems, nusipirkusiems po pyragėlį, buvo duodama nemokama arbata. Ši akcijos dalis susilaukė didžiausio dėmesio, net neprabėgus visai dienai, saldėsių nebeliko. Džiūgavome akcijos sėkme ir tikimės, kad akcija duos vaisių ateityje.
Paulina Katilovskytė
„Yra kaip yra“
Šiais metais, sausio 21-ąją, „Ryto“ gimnazijoje abiturientai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Laimos Zdančiuvienės, visiems mokiniams bei mokytojams padovanojo gražią popietę – jau tradicija tapusį spektaklį – viešą išklausyto teatro kurso įskaitą. Šio renginio lūkuriavome jau gruodžio mėnesį, smalsavome, ką šiemet scenoje parodys abiturientai. Spektaklio pavadinimas „Dienynas arba Yra kaip yra“ sudomino ir suintrigavo.
Spektaklį stebėjo pilnutėlė „Ryto“ gimnazijos salė mokinių, mokytojų, draugų ir parvykusių studentų, kurie jau spėjo išsilaikyti sesiją ir šiuo metu mėgsta paslankioti po mokyklą bei prisiminti mokyklines dienas.
Abiturientai scenoje rodė dažnas gyvenimo situacijas: kontrolinio darbo pamoka, vykstanti mokykloje, kurios metu mokytoja trumpam palieka mokinius ir išeina iš klasės, užmezga intrigą. Tuo metu klasės draugai užgaulioja ramią, tylią bendraklasę ir neseniai atėjusį naujoką. Žinoma, šie du protingi, nuoširdūs jaunuoliai nesivelia į konfliktą ir išeina. Grupelė mokinių, likusių klasėje, sumano iškrėsti išdaigą paslėpdami mokytojos dienyną, kurio dingimu apkaltina šiuos du mokinius. Salėje tvyrojo lengvas šurmulys, besiklausant „žygdarbio“ iniciatorių argumentų, su lengva ironija klausėsi ir aktorių – mokytojų posėdžio, kaip nubausti prasikaltusius, pagaliau sumanytojai pajunta sąžinės balsą, ir visa ties išaiškėja. Spektaklio pabaigoje įvyksta gražus sandoris tarp mokytojų ir mokinių. Mūsų dienų klausimas - problema „Ar išliko vertybės šiuolaikinėje visuomenėje?“, suskambėjęs vaidinimo pabaigoje, palietė visus. Spektaklis buvo puiki susimąstymo pamoka apie vyraujančią visuomenės problemą - patyčias.
Renginio pabaigoje „Ryto“ gimnazijos direktorė Marijona Kriščiūnaitė padėkojo aktoriams ir jų vadovei ir pasiūlė mums visiems arbitro rolę – įvertinti įskaitos kokybę. Gausiais plojimais tą ir padarėme. Mokytoją Laimą Zdančiuvienę sveikino žiūrovai, mokyklos administracija, patys šios neįprastos įskaitos dalyviai. Pati mokytoja šypsojosi ir dėkojo mokiniams už kantrybę daugelio repeticijų metu.
Gyvenimas tarp mokyklos sienų yra toks, koks yra. Smagu, kad turime mokytojos Laimos teatrą, gyvuojantį gimnazijoje jau gerą dešimtmetį. Kasmet teatro būrelio ir fakultatyvo lankytojai atgaivina, sustabdo ir parodo scenoje mūsų akimirkas, skaudžias, bet nutviekstas vilties ir gėrio teigimo.
Viktorija Šatikovskytė
Sausio 13-oji – Laisvės Gynėjų diena
Kaip ir kievienais metais mūsų mokykla pamini ir pagerbia Sausio 13-osios didvyrius. Šiais metais sukako lygiai 20 metų, kai Tarybų Sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokytojai bei mokiniai nusprendė prisidėti prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu − 8.00 valandą − buvo užgesinta šviesa ir visuose languose dešimčiai minučių − uždegtos atminties žvakutės.
Be to, sumanėme užkurti laužą priešais savo mokyklą, visiems kartu atsistoti ratu aplink laužą, susikibti ir pritarti skambančiai E.Masytės dainai „Laisvė“. Tas kelias minutes jautėmės it vienas žmogus, galintis padaryti bet ką. Pasibaigus dainai dar ilgai galvojom apie žmones, pasiaukojusius dėl Lietuvos. Jautėmės jiems skolingi, juk jei ne jie, gali būti kalbėtumėme visai kita kalba, turėtumėme kitus papročius, ir tiesiog nebebūtume Mes, Lietuvių Tauta.
Paulina Katilovskytė
VGTU vizitas gimnazijoje
Sausio 10 d. gimnazijoje viešėjo svečiai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. VGTU priėmimo komisijos vyresnioji inspektorė Valerija Bernotienė, Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacijos technologijų katedros vedėjas doc. dr. Kazimieras Vytautas Maceika, Mechanikos fakulteto docentas Olegas Černašėjus (baigęs Druskininkų II-ąją vidurinę mokyklą) ir buvęs mūsų mokyklos mokinys dabar aviacinės elektronikos 3 kurso studentas Gytis Vaišnoras pristatė fakutetus, studijų programas, mokymosi sąlygas, galimybes įsidarbinti ir kt.
