Druskininkų Ryto gimnazija
Papildomas meniu
Anonsai
Sausio 13-ąją „Lietuvos laisvės gynėjų“ dienos paminėjimo proga „Ryto“ gimnazijoje buvo vykdoma labai graži akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Akcijos tikslai - stiprinti moksleivių susidomėjimą istorine praeitimi, ugdyti patriotiškumo jausmą, pagerbti nukentėjusiuosius per kruvinuosius 1991metų Sausio 13-osios įvykius. Aštuntą valandą ryto visoje mokykloje užgesino šviesas, ir mokiniai kartu su auklėtojais ties kiekvienu langu uždegė po žvakelę ir porai minučių nutildę šurmulį viduje, pasėdėjo ramioje, jaukioje žvakių šviesos apšviestoje gimnazijos erdvėje. Tyliai susimąstė apie svarbų mūsų istorijos įvykį . Akcijos simboliu pasirinkta žvakė, nes ji simbolizuoja ramybę, šviesą, atmintį, susikaupimą ir, žinoma, viltį, kuri rusena kiekvieno žmogaus širdyje.
Mirguliuojančių žvakių srautas privertė stabtelti kiekvieną ir degant žvakelėms kartu, padėjo pajusti nors mažą dalelytę vienybės jausmo, kurį pajuto kovotojai už laisvę Sausio 13-ąją. Dešimtį minučių visa mokykla žėrėjo degančiomis liepsnelėmis. Kitokie – ramūs ir susikaupę – buvo mokiniai, ne vienas mokytojas braukė prisiminimų ašarą. Gimnazijos salėje pagerbimo akcijos metu skambėjo muzika, menanti tą įsimintiną Sausio tryliktąją. Rodomi vaizdai iš rūstaus istorijos puslapio, kurį dar mena ir mūsų tėvai. Pasijutome vieningesni, truputį liūdni ir iškilmingi. Akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ įrodė, kad „Ryto“ gimnazijos moksleiviai neabejingi šalies istoriniams įvykiams.
Sausio 20 d. 4 – ųjų klasių mokiniai ir lietuvių kalbos mokytojos susitiko su humanitarinių mokslų daktaru, VU XX amžiaus lietuvių literatūros dėstytoju docentu Regimantu Tamošaičiu. Jis kalbėjo apie rašinio rašymą, akcentavo asmeninės patirties, kultūros žinių svarbą. Patarė mokiniams rašinyje atskleisti savo vertybes, požiūrį į duotą temą.
Sausio 20 d. gimnazijos skaitykloje 2 – ųjų klasių mokiniai susitiko su Europos Sąjungos literatūros premija apdovanota rašytoja Laura Sintija Černiauskaite. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laima Zdančiuvienė pristatė rašytojos kūrybą. Viešnia trumpai papasakojo apie savo gyvenimą, kūrybos pradžią. Plačiau kalbėta apie antrąjį žinomos rašytojos romaną „Benedikto slenksčiai“, kuriame vaizduojama jauno vaikino brandos istorija, asmenybės formavimosi etapai.
Rašytoja atsakė į mokinių klausimus. Atsinešę L.S.Černiauskaitės knygas džiaugėsi gautais rašytojos autografais. Tą pačią dieną su literatūrologu R.Tamošaičiu ir rašytoja L.S.Černiauskaite susitiko savivaldybės mokyklų lietuvių kalbos mokytojai. R.Tamošaitis lituanistams kalbėjo apie rašinio rašymą, interpretavo B.Vilimaitės novelę „Kaimo vagis“, atsakė į mokytojų klausimus.
L.S. Černiauskaitė pristatė naujausią savo knygą „Kambarys jazmino krūme“, paskaitė ištraukų iš romano, jas pakomentavo, atsakė į klausimus.
Sausio 21 d. gimnazijos skaitykloje vyko mokinių meninio skaitymo konkursas. Jame pasirinktus literatūros kūrinius ar jų ištraukas skaitė 10 mokinių. I – ąją vietą laimėjo Inga Akstinaitė, 2a kl. mok., (mokytoja A.Brasevičienė), II – ąją vietą – Valdonė Svirskaitė, 3b kl. mok., (mokytoja L.Zdančiuvienė), III – ąją vietą – Inga Volungevičiūtė, 4b kl. mok., (mokytoja R.Janulevičienė). Ir mokytojams, ir mokiniams labai patiko 2ė klasės mokinės Renatos Ivanauskaitės (mokytoja A.Janulevičienė) paskaitytas savo kūrybos eilėraštis.
Vasario 11 d. 14.00 val. gimnazijoje vyks savivaldybės mokinių meninio skaitymo konkursas. „Rytui“ atstovaus Inga Akstinaitė, 2a kl. mokinė.
Pati nuostabiausia pamoka!
Penktadienį, sausio 22-osios vakarą, „Ryto“ gimnazijoje vyko improvizuota tautosakos pamoka-vakaronė ,,Tautosaka ir šiandienos devintokai“. Aktų salė buvo sausakimša pirmokų, trykštančių nekantrumu ir entuziazmu.
Pamoką pradėjo lietuvių kalbos mokytoja R.Gervelienė, tarusi sveikinimo žodį ir iškėlusi tokios neeilinės pamokos tikslus, o ją tęsė gimnazijos folkloro ansamblis „Racilukai“. Pasveikinę svečius liaudies dainomis, išsyk ėmėsi juos šokdinti: kas patys, kas ,,Racilukų“ pakviesti, kas nedrąsiai, kas ryžtingai tempdamasis partnerį - galiausiai visi buvo įtraukti į ratą. Vėliau kaip ir kiekvienoje pamokoje atėjo laikas klasių namų darbams.
Pirma namų darbų užduotis buvo išmokti lietuvių liaudies dainą. Čia kiekviena klasė parodė savo išskirtinumą. 1D ir 1E klasės išsiskyrė savo nuotaikingu dainų atlikimu, 1C sugebėjo įtraukti visą salę dainuoti „Ant kalno mūrai“, 1A nustebino netikėta lietuvių liaudies dainos ,,Ant kalno gluosnys“ interpretacija, o 1B atliko A.Žuraulienės „Tu gegula“, kuri buvo pripažinta autentiškiausia.
Vėliau ėmėmės smulkosios tautosakos – mįslių ir patarlių. Kiekviena klasė buvo pasiruošusi po mįslę, kurią turėjo įminti kitos klasės. Pati sunkiausia mįslė buvo 1A: „Ir laibas, ir ilgas, atsitūpė žemėn- nematyti“, kurią įminė tik rusų kalbos mokytoja M.Pavilonienė, pasakiusi, kad tai lietus. Po tokios proto mankštos, kiekviena klasė gavo po dvi patarlių pradžias, kurias turėjo pabaigti. Nors pirmokai ir labai sumanūs, kai kurios patarlės pasirodė esančios kieti riešutėliai, tad pasitaikė ir juokingų, išradingų atsakymų, kurie tik įrodė gimnazistų išmonę.
Po šių užduočių dėmesys nukrypo į nekrikštus racilukus: Ramunę, Živilę ir Žilviną, kurie turėjo įrodyti, esantys verti tapti tikrais racilukais. Todėl paruošė savo namų darbą – karinę dainą, kurią ne tik dainavo, bet ir grojo smuiku bei repavo! Tęsdami „Racilukų“ tradicijas, jie turėjo prisiekti pagal savo krikštatėvių, „senių“ racilukų Monikos ir Igno, sukurtą priesaiką. Įšventinę mažuosius ir pagausinę „Racilukų“ būrį, laukėme sunkiausios namų darbų užduoties – vaidinimų.
Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad pirmokai tokie geri aktoriai ir režisieriai. Pasakų, sakmių ir kitų liaudies kūrinių inscenizacijos buvo nuostabios. 1C sukūrė labai įtikinamą pasakos „Eglė žalčių karalienė“ atmosferą, nepatingėjo pasidaryti dekoracijų. 1B suvaidino V.V.Landsbergio „Obuoliukų pasaką“, kuri buvo be galo žaisminga, sužavėjusi visus žiūrovus savo charakteringais personažais: slieku Kieša, obuoliukais Petru ir Antanu, dzūkėmis bobulėmis.
Pasidžiaugę vieni kitais turėjome pasistiprinti, todėl būriavomės prie stalų, kur puikavosi tradiciniai lietuvių valgiai: gira, grikių boba, bulvių plokštainis (o kaip be tradicinių lašinukų?). Tačiau greičiausiai nuo stalų pradingo mineralinis vanduo – tokie ištroškę buvome. Nors visi namų darbai buvo atlikti, vis dėlto linksmybės nesibaigė. Ir toliau „Racilukai“ mokė pirmokus šokti, o jų ir kviesti nebereikėjo – patys veržėsi pabandyti. Daug įspūdžių paliko ir vaikų dainos apie oželį mokymasis, nes priedainis pasirodė sunkesnis už greitakalbę „Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais“. Ištvermingai šokome įvariausius šokius, kol galiausiai ir kojas paskaudo, ir nebegalėjome kvapo atgauti. Atėjo metas pabaigti pamoką.
Visi sustoję ratuku ir apsikabinę padainavome paskutinę atsisveikinimo dainą, šypsodamiesi dalijomės įspūdžiais, net skirstytis nelabai norėjome... Tai buvo pati nuostabiausia pamoka, už kurią esame dėkingi mokytojoms: R.Gervelienei, A.Brasevičienei, A.Janulevičienei, L.Dudulienei, L.Zdančiuvienei ir G.Katčenkienei.
Julija Vilkaitė 1b