Druskininkų Ryto gimnazija

2008 RUGSĖJIS

2008 m. Rugsėjo 1 d. akimirkos.

 


 

Rugsėjo 19 d. mokykla šventė savo 33-ąjį gimtadienį.

 

2008 LAPKRITIS

Lapkričio 14 d. minėjome Tolerancijos dieną.

 

       Visa eiga rūpinosi Gimnazijos mokinių taryba, vadovaujama E.Nevulienės, bei gimnazijos prezidentas.   Istorijos mokytojai buvo atsakingi už ,,tolerancijos lapų'' gamybą bei žodžio ,,tolerancija" išaiškinimą. Darbas vyko pilietinio ugdymo pamokų metu devintose ir dešimtose klasėse. Vieną pamoką mokiniai ,,gamino'' lapus, o kitą pamoką pristatinėjo užrašytas mintis apie toleranciją, analizavo, diskutavo.
Pačios akcijos metu (lapkričio14) gimnazijos aikštėje stovėjo medis, gimnazistai kabino lapus, stojo į didelius ratus apsupdami medį. Pavaduotoja E.Vilkienė pasveikino visus su Tolerancijos diena, paklausinėdama, ką tas žodis reiškia, cituodama žymių žmonių tolerancijos apibrėžimą, suvokimą, linkėdama būti tolerantiškiems. Akciją užbaigė visų susikabinimas rankomis ir bendra nuotrauka nuo gimnazijos stogo.
Vakare vyko šokių vakaras ,,Būkime tolerantiški''.


 

Lapkričio 17 d. įvyko susitikimas su Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje studentėmis.

 

Lapkričio 28 d. 1-okų vakaronė.

       Gūdus penktadienio vakaras. Vieni, jau pabaigę visus savaitės darbus, kuo greičiau skuodžia iš mokyklos, kiti – vėl į ją grįžta. Keista – kas gi savo noru eis į mokyklą penktadienio vakarą? Vakarą, kurį gali skirti draugams, namams, kompiuteriui – rodos bet kam.

       Lapkričio dvidešimt aštuntąją dieną visus devintokus sukvietė į bendrą projektą - vakaronę folkloro ansamblis „Racilukai“ ir aktyvios mokytojos: lituanistės R.Gervelienė, L.Dudulienė, A.Brasevičienė bei muzikė G.Katčenkienė. Jau prieš gerą mėnesį išdalintos užduotys, o dabar laukė tikra puota  – paskutinis pasilinksminimas prieš Adventą. Susirinkusieji iš 1a, 1b ir 1c klasių linksmino vieni kitus atliktais namų darbais – liaudies dainų improvizacijomis: Kristina Butkevičiūtė žavingai krito į baseiną, Ignas Dudulis turguje pardavinėjo šluotas, o Paulius Kišonas gamino alų.

       Visus šiuos darbus „įgarsino“ klasės dainuodamos lietuvių liaudies kūrinius. Lyg padrąsindami vieni kitus, susirinkusieji garsiai plojo. Pabaigę savo pasirodymus, pirmokai vėl sutūpė prie stalų. Negerti ir ne valgyti buvo susirinkę, tad ne už maisto stvėrėsi, o su neramumu laukė, kas toliau. „Racilukams“ užtraukus dainą nerimas dingo. O po dainos atėjo ir šokio eilė. Šokti stojosi beveik visi, tad į pabaigą šokiai vyko dviem-trim eilėm – erdvi „Ryto“ gimnazijos aktų salė pasirodė labai nedidelė tokioms linksmybėms.

       Liaudies kultūros aistruoliai ne vieną užduotį buvo sumintiję – baigėm dainuoti, vaidinti, atėjo laikas žodinį tautosakos meną už ragų griebti – minti mįsles ir pabaigti patarles. Po to vėl visi sukosi, keitėsi šokio partneriais ir grįždavo sėsti lyg aplink Vijūnėlį apibėgę (raudoni, šlapi ir patenkinti rezultatais).

       Taip po truputį ir troškulys, ir maisto stygius „priėjo“ iki mūsų mažų skrandžių. Prasidėjo migracija po stalus, kurie lūžo nuo valgių – štai ant vieno obuolių sultys, meiliai pavadintos „gira“, ant kito – autentiškas, močiutės kepta grikių boba, ant trečio – sūris ir medus. Vakaro šeimininkų stalas buvo pilnas prikrautas ir saldainių, ir sausainių, ir sumuštinių – tankiai prie jo rikiavosi devintokai.

       Laikrodžiui mušant aštuntą valandą, pabaigę visas grečenikes ir našliukus (išmoktus liaudies šokius), draugiškai sustojome ratu – rod buvo, rod susitikti, tik nerod išsiskirti. Taip norėjos dar bent valandėlę kitą pabūti...

Ir aš ten buvau, girą gėriau, pyragą valgiau, per barzdą trupėjo, burnoj neturėjau..

Agnė Selvestravičiūtė

2008 GRUODIS

Gruodžio 5 d. vykusioje Alytaus apskrities jaunųjų matematikų olimpiadoje mokytojo K.Klimavičiaus taurei laimėti gimnazijos komanda iškovojo I-ąją vietą.

 

2009 SAUSIS

Sausio 6 d. įvyko susitikimas su Karo akademijos kariūnu K.Bogdan.

 

 

 

Sausio 13 d. atidaryta paroda „Kelias į laisvę“.

 

 

 

Sausio 14 d. įvyko susitikimas su VU fakultetų dėstytojais ir studentais.

 

 

 

Sausio 15 d. „Draugystės“ sanatorijos Raudonojoje salėje skambėjo „Racilukų“ dainos Tėvynei.

   „Racilukų“ dainos Tėvynei

 

       Sausio 15-osios dienos vakarą „Draugystės“ sanatorijos Raudonosios salės lubomis aidėjo lietuvių liaudies dainos, grindis drebino lietuvių liaudies šokiai. Tai „Racilukų“ kolektyvas džiugino tiek jauno, tiek seno širdis.

       Ne vieną sugraudino rekrutų, karo dainos, primenančios sunkų Lietuvos laikotarpį, o ypač gerai žinoma Antano Baranausko giesmė „Dainu dainelę“ įžiebė klausytojų akyse patriotizmo, meilės Tėvynei žiburį ir atmintin įrašė poeto žodžius, kuriuos su meile taria kiekvienas lietuvis.

 

       Džiugino ne vien žiūrovų atidumas klausantis lietuvių liaudies dainų, aktyvumas šokant šokius, bet ir tą vakarą debiutavusi smuiko stygų virpintoja – Živilė. Ji papildė iki šiol buvusią kukloką kapelą: armonikos virtuozą Edviną, smuiko virkdytoją Igną ir dūdele treliuojančią Juliją. Daugiausia dėmesio sulaukė mūsų mažiausiasis Žilvinas. Po renginio vienas garbaus amžiaus žiūrovas iškilmingai paspaudė jam ranką!

       Tad ar gali būti nuostabesnis vakaras, kai kojos klusniai juda šokio ritmu, o lūpos it maldą šnabžda patriotinės dainos žodžius?

2009 VASARIS

Vasario 12 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai skirtas renginys „Įsiklausyk, kaip vaitoja širdies nutrūkusi styga“ .

Vasario 13 d. mokykloje svečiavosi Alytaus r. Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos Pusrūsio „NE eiliniai“. Valentino dienos proga jie padovanojo spektaklį „Jis, ji ir t.t.“.

Vasario 13 d. abiturientai šventė ŠIMTADIENĮ.

 

Vasario 23 d. mokiniai turėjo galimybę stebėti Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos „Teatriuko“ spektaklį W.Mastrosimone „Bang bang you are dead“.

„Pykšt pokšt – tu negyvas“

       Vasario 23 dieną (pirmadienį) „Ryto“ gimnaziją aplankė Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos „Teatriukas“. Varėniškiai gimnazistams atvežė neseniai pagal William Mastrosimone knygą sukurtą spektaklį „Bang bang you are dead“ („Pykšt pokšt – tu negyvas“, režisierė Tatjana Žilinskienė).      

                                    

       Pilna salė susibūrė pažiūrėti unikalaus spektaklio, puikiai atspindinčio aktualias jaunimo problemas. Tai spektaklis apie jaunuolį, vardu Džošas. Maištautojas, geroje šeimoje gyvenantis 17-os metų vienturtis vaikinas, konfliktuoja su visa jį supančia aplinka: draugais, mokytojais, tėvais, siekia pranokti visus ir būti išskirtine asmenybe. Tokius savo planus jaunuolis bando įgyvendinti kovodamas žodžiais ir drąsiomis replikomis. Vėliau, pajutęs neįprastą potraukį medžioklei, ketina įrodyti savo „vyriškumą“ ginklu, tačiau skubotai pridaro daugybę neištaisomų klaidų,  nužudydamas tai, kas po ranka pasitaiko, net ir mylimus žmones. Po to gailisi, bet jau per vėlu...

 

 

        „Pykšt pokšt – tu negyvas“ – tai spektaklis, kuris žavėjo savo originaliu pastatymu, puikiai perteikta dramos idėja. Atidūs Druskininkų „Ryto“ gimnazistai turėjo galimybę pamąstyti apie kiekvieno žmogaus gyvybės vertę ir suvokti, kad nereikšmingos kasdieniškos problemos dažnai būna perdėtos.

       Už šį renginį dėkojame „Ryto“ gimnazijos trečiokui Modestui Jančiuliui. Jis, bendraudamas su Varėnos moksleiviais, sugalvojo praskaidrinti mokyklos bičiuliams niūrią šaltos žiemos popietę, pasikviesdamas draugus iš kaimyninio miesto. Tikėtina, kad abiejų mokyklų besimezganti draugystė neišblės ir ateityje Druskininkų „Ryto“ gimnazistai parodys savo spektaklį varėniškiams.

 

Karolina Miškinytė


Vasario 24 d. Užgavėnių šventėje Lašininis ir Kanapinis kovėsi dėl valdžios...

Kaip gimnazistai žiemą vijo…

 

      Vasario 24-ąją dieną visas Druskininkų Senamiestis skambėjo nuo liaudies muzikos. Tai „Ryto“ gimnazistai su „Racilukais“ triukšmingai vijo žiemą iš kiemų, gatvių ir skersgatvių. O kaipgi žiema galėjo neišsigąsti mūsų, persirengėlių: velniukų, žydukų, klastingų čigonkų? Net ir tinginukai, kaukių nepasiruošę, turėjo progą žaisdami ratelius persikūnyti į tingias meškutes ir į neklaužadas oželius. Smagiai trypėme „grečenikę“, „šyvį“, mynėme mįsles, minkles, vienas kitą kutenome ir ragiukus rodėme bei kitaip išdykavome. Bauginome žiemą kaip įmanydami, kad tik ši greičiau pavasariui vietą užleistų – net prakaitas žliaugte žliaugė...

 

      Tikėdamiesi sužinoti, kas karaliaus šį Gavėnios laikotarpį, stebėjome įnirtingas Kanapinio ir Lašininio kovas. Nors jos buvo apylygės, pergalę visgi išplėšė Kanapinis. Prisišokę ir prisidainavę, bet geros nuotaikos nepraradę, nužingsniavome prie laužo, kur degė Morė. Liepsnos pasiglemžė ir pelenais pavertė ne tik Užgavėnių simbolį, bet, kaip tikime, ir žiemą su visais vargais ir rūpesčiais.

 

      Po šventės buvome pakviesti pasmaguriauti blynų ir karštos arbatos. Visi prisikirtom ligi soties, nes tai buvo paskutinė proga gerai prisivalgyti – po Užgavėnių prasideda rimties, susikaupimo, išsivalymo laikotarpis – Gavėnia.

Julija Vilkaitė

2009 KOVAS

Kovo 2 d. įvyko susitikimas su S.Basijoku.

Mokykla – tai “tramplinas ateičiai”

 

        Taip kovo 2 dieną (pirmadienį) Druskininkų “Ryto” gimnaziją (buvusią 3-iąją vidurinę mokyklą) apibūdino jos buvęs mokinys, dabar nepriklausomas laidų prodiuseris – Saulius Basijokas. Drauge su prodiuseriu į  tradicija tapusį projekto „Drąsinkime ateitį“ susitikimą atvyko S. Basijoko žmona Jolanta, kartu su vyru taip pat dirbanti televizijoje, ir auklėtoja Tatjana Bielkina.

       „Duokim garo“, „Kareivis grįžta namo“ ir kitų televizijos laidų prodiuseris, sugrįžęs į mokyklą, kuri šiuo metu yra pakeitusi patalpas, todėl nepasirodė sava. Vis dėlto, prisiminimuose jis pabrėžė mokytojų, kaip asmenybių, svarbą, o paminėdamas lietuvių kalbos mokytoją P. Jaskelevičienę komiškai pavaizdavo jos temperamentingus bruožus ir teigė, kad mokykloje įdomios, įsimintinos asmenybės tam tikra prasme formavo augančio prodiuserio pasaulėjautą.

         Prodiuseris šiltais žodžiais apibūdino gimnazijos direktorę M.Kriščiūnaitę, kuri visuomet žavėjo mokinį savo dalykiškumu ir šiluma. Taip pat S.Basijokas nepamiršo savo gimtojo miesto, mėgaujasi jo ramuma, kurios trūksta dirbant įtemptą darbą, ir teigia, kad didžiuojasi esąs druskininkiečiu.

 

       Papokštaudamas S.Basijokas klausė mokinių, ar jų tarpe yra norinčių tapti „žvaigžde“. Prodiuseris stebėjosi, kad norinčiųjų neatsirado.  Taip pat susitikimo eigoje svečias papasakojo apie savo darbo įdomybes, rodė televizijos laidų reitingus, laidų dekoracijų maketavimo pavyzdžius.

       Susitikimui baigiantis, prodiuseris buvo maloniai nustebintas gėlėmis ir mokiniams akcentavo, jog svarbiausia „šou“ versle yra neprarasti žmogiškumo. Salėje pasilikusios merginos turėjo progą pasikalbėti su malonia prodiuserio žmona, kuri ragino mokines, siekiant savo tikslo, neabejoti savimi ir savo sugebėjimais.

  Karolina Miškinytė


Kovo 5 d. įvyko susitikimas su P.Aleksandravičiumi.

„Drąsinam ateitį“                                      

       Kovo 5 d. jaukioje „Ryto“ gimnazijos klasėje susibūrusi nedidelė grupelė žmonių klausėsi vieno iš buvusių mokinių, projekto „Drąsinkime ateitį“ dalyvio Povilo Aleksandravičiaus, kuris skatino jaunus maksimalistus kabintis į gyvenimą, iliustruodamas pasakojimą savo asmenine  patirtimi.

       Susitikimą pradėjo „Ryto“ gimnazijos direktorė Marijona Kriščiūnaitė. Ji pristatė Povilą kaip Mykolo Romerio universiteto bei Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoją, filosofijos mokslų daktarą. Buvo suteiktas žodis svečiui.

  

     P.Aleksandravičius nenorėdamas ilgai kapstytis mokyklos prisiminimuose ir užbėgdamas įvykiams už akių teigė, kad mokykla ne visas gyvenimas, ir ji tik suteikia mums reikalingos teorijos, kurią vėliau pritaikome praktikoje. Dėstytojas neslėpė taip pat buvęs maksimalistas ir papasakojo, kad šis jaunatviškas entuziazmas jį nuvedė į Prancūziją, kur jis praleido vienuolika metų besimokydamas ir dėstytojaudamas.

       P.Aleksandravičius kalbėjo, kokią naudą jam suteikė patirtis ir kad tik per sunkumus bei  ilgesį, patirtą Prancūzijoje, jis suprato, ką jam reiškia tėvynė. Didžiąją dalį auditorijos tai netgi šiek tiek šokiravo, turint omenyje tai, kad emigrantai po tokio ilgo laiko tarpsnio sugrįžta „namo“. Vis dėlto, daktaras pabrėžė, kad studijos- vienas reikšmingiausių gyvenimo epizodų, ir labai svarbu jas mokėti susieti su individualiu gyvenimu.

      Pagrindinė pokalbio tema buvo susijusi su pačia filosofija- mokėjimu stebėtis gyvenimu. Į diskusiją įsitraukė ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, žerte žėrę klausimus. Netrūko nei pašmaikštavimų, nei gyvenimiškų pamokų mokiniams bei patiems mokytojams: nesistengti ieškoti aplinkoje kažko neįprasto, bet sugebėti įžvelgti gilią prasmę mus supančiuose dalykuose, kurie kasdieną gali įgauti vis naują pavidalą.

      Taigi, nenuostabu, kad keturiasdešimt penkios minutės netruko prabėgti ir visi išsiskirstė tik po skambučio į  pamoką, kai tik mokinė P.Aleksandravičiui įteikė puokštę gėlių, dėkodama už puikų pokalbį.

G.Kuliešiūtė

 


Kovo 16 d. minėjome knygnešio dieną.

Knygnešio diena (dėl lietuviško žodžio)

      1846 metais kovo 16 dieną gimė garsiausias Lietuvos knygnešys – Jurgis Bielinis. Šio šviesuolio, platinusio lietuvišką spaudą, išugdžiusio daug knygnešių ir švietėjų, garbei jo gimimo diena paskelbta visų knygnešių paminėjimo diena.

       Tos gražios sukakties nepamiršome ir mes – „Racilukai“. Susibėgę į „Draugystės“ sanatorijos Raudonąją salę pasveikinome ir kitus susirinkusius šia proga. Kartu dainavome senelių kurtas dainas – apie Lietuvos kraštą, jos žemelę, apie kovą, kurios metu teko tiek daug patirti dėl lietuviško žodžio laisvės... Tą nuoširdų graudulį pagilino mūsų skaitytos lietuvių poetų mintys – Justino Marcinkevičiaus pamąstymai apie knygos vertę bei Janinos Degutytės lietuvišką žodį aukštinančios eilės. Nors buvo daug paaukota dėl šio kilnaus tikslo, tarsi žiburio švietusio patriotų kelyje, reikia džiaugtis, jog jis buvo pasiektas. Todėl dabar mes galime didžiuotis turį išlikusią savitą ir nepakartojamą kalbą, talentingus rašytojus bei šūsnį lietuviškais rašmenimis parašytų knygų... Ačiū knygnešiams!

Julija Vilkaitė 


Kovo 20d.  šventėme Žemės dieną.

       Iškilmingai iškelta Pasaulinės Žemės dienos vėliava, skelbianti Žemės dienai skirtų renginių pradžią.

       Mokiniai neliko abejingi akcijai „Vilties paukštis“: gražus jaunimo būrys  „suformavo“ paukšio siluetą ir vieningai „darydami bangą“ imitavo paukščio skrydį.

       Vėliau visus į aktų salę sukvietė renginys „Žemės likimas- mūsų rankose“.

       Mokykloje ir mieste buvo dalijamos skrajutės „Ar žinai“, atidaryta nuotraukų paroda „Gamtos stebuklai“ .


Kovo 20 d. „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje vyko miesto Temidės konkursas.

 

       Deja, dalyvavome tik 2 komandos: mes ir „Atgimimo“ vidurinės mokyklos komanda. Labai ryškia balų persvara (232 ir 204) mes laimėjome. Komandos nariai 4-ų klasių mokiniai: Ignė Vaišnoraitė, Ligita Žėkaitė, Laurynas Černeckas, Juozas Pankevičius ir Laimonas Bendaravičius.

 

 

 

      Konkurso metu buvo 6 rungtys. Penkiose iš jų turėjome ryškią pergalę, o sirgalių balai buvo įvertinti po lygiai. Puikiausiai pavyko susidoroti su 3-ia užduotimi- išspręsti teisiniu žinių testą. Jos įvertinimas buvo pats aukščiausias- visi 4 komisijos nariai skyrė po 10 balų.

 

 

 

 

 

Komandą paruošti padėjo istorijos mokytojai J.Balčius ir R.Sadauskienė.

 

 

 


Kovo 31 d. abiturientai lankėsi vaikų darželyje „Žibutė“.

Dvyliktokų ir vaikų  „Grybų karas“

       Mintis daryti vaidinimą „Grybų karas“ su mažais vaikais kilo, kai nusprendėme ruošti šimtadienį „Skrydžio į vaikystę“ tema. Kadangi pradinėse klasėse vaidinome šį vaidinimą, kurį žodis į žodį mokėjome, pamanėme, kad visai neblogai būtų „atnaujinti“ prsiminimus. Pradėjome kviesti mažas pusseseres, pusbrolius, mokytojų, kaimynų ar draugų vaikus.

 

       Net nesitikėjome, kad sulauksime tiek norinčių. Tada prasidėjo repeticijų metas. Kiekvienas iš mūsų ir vaikų stropiai jas lankė ir džiugino artistiniais sugebėjimais. Kiekvienas vaikas norėjo išmokti kuo daugiau teksto, vaidinti kuo ilgiau. Stengėmės įsiklausyti į  kiekvieno reikalavimus. Prisipažinsiu, labiausiai gąsdino tai, kad vaikai gali išsigąsti, jų akimis žvelgiant, didelės „Eglės“ sanatorijos koncertų salės, kurioje vyko šimtadienis. Bet rezultatai buvo neįtikėtini! Vaikai visiškai nebijojo, vaidino drąsiai, nors salė buvo grūste prigrūsta žmonių.

 

      Vaidinimas taip visiems patiko, kad sulaukėme pasiūlymų vaidinti vaikų lopšely/daržely „Žibutėje“. Nors ir užversti mokslais mes, „Ryto“ gimnazijos abiturientai, negalėjome  atsispirti vaikų reakcijoms, išgirdus pakvietimą vėl vaidinti. Taigi paskutiniąją kovo dieną „Jungtinis abiturientų ir vaikų kolektyvas“ dar kartą suvaidino „Grybų karą“ vaikų darželyje.

       Net nesitikėjome, kad darželio salė bus sausakimša. Čia sėdėjo nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Vaikai tiesiog užbūrė savo nuoširdumu ir šypsenomis, leido prisiminti pačių vaikystę. Kiekviename iš jų galėjome atpažinti patys save: kas nenuoramas, kas tylenius, o kas netgi peštukus. Kadangi vaidinimas buvo trumpas, nusprendėme pralinksminti vaikus keliais žaidimais. Buvom maloniai nustebinti, kad visi vaikai taip noriai ir su dideliu užsidegimu žaidė kartu su mumis.

       Praleistos akimirkos su vaikais išmokė mus kantrybės, išmokome atsižvelgti į kiekvieno interesus  ir visa tai sukėlė daug gerų emocijų. Norėtume padėkoti kiekvienam iš jų: Ievai Sutkutei, Martynui Šiupieniui, Juliui Gvazdiovui, Eglei Sadauskaitei, Modestui Augui, Gabrielei Augutei, Norai Uzdilaitei, Dominykai Plevako kad stengėsi, kantriai mokėsi žodžių, nebijojo „ didelių dėdžių ir tetų“ ir suteikė tiek daug džiaugsmo visiems aplinkui!

 

Ligita Žėkaitė


       Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje vyko tarpmokyklinės Olimpinio festivalio virvės traukimo varžybos. Lygioje kovoje 2 : 1 pergalę šventė „Atgimimo“ vidurinės mokyklos stipruoliai.

 

 

 

 

2009 BALANDIS

58–OJI LIETUVOS MOKINIŲ MATEMATIKOS

OLIMPIADA

 2009m.  balandžio 7-8 d

 

Balandžio 7d., antradienis

 

Dalyvių registracija

 

Olimpiados atidarymas

 

Prof.V.Dagienės seminaras ,,Geras mokymas – sėkmingas mokymasis:  stebėsena, motyvacija, vadovavimas, vertinimas‘‘

 

Olimpiados uždavinių sprendimas

 

Vertinimo komisijos darbas


 

„RACILUKŲ“ 20-METIS

Balandžio 25d., šeštadienis

Nuotraukos (ačiū Neringai :))

Video medžiaga (ačiū Internettv.lt)

 

 

 

Paskutinio skambučio šventė

       Gegužės 15 d. paskutinis skambutis nuskambėjo 230 gimnazijos abiturientų. Mokykloje nuo pat ryto tvyrojo šventinė nuotaika: vienuoliktokų papuošti koridoriai, klasės kvietė abiturientus į paskutinę pamoką. Kiekviena auklėtoja paruošė savo auklėtiniams įvairiausių siurprizų, nuoširdžių linkėjimų.

       Po paskutinės pamokos visa mokyklos bendruomenė (mokiniai, mokytojai, tėveliai) bei svečiai rinkosi į šventinį renginį, kuris šiemet vyko kiemelyje prie mokyklos centrinio įėjimo. Gimnazijos direktorė M.Kriščiūnaitė tarė sveikinimo žodžius, linkėjo sėkmės egzaminų sesijos metu, paskelbė įsakymą apie leidimą laikyti pasirinktus brandos egzaminus. Švietimo skyriaus vedėjas J.Samuchovas perdavė vicemerės K.Miškinienės sveikinimo žodžius, įteikė dovanėles ir padėkos raštus abiturientams- olimpiadų laimėtojams bei prizininkams, patarė, kaip įveikti stresą egzamino metu.

       Visus sužavėjo abiturientų ir jų tėvelių valsas, ovacijų sulaukė auklėtojos, atlikusios dainą „Mokytojos valsas“, juoko pliūpsniai lydėjo abiturientų skaitomą testamentą, iki ašarų graudino visų abiturientų bendra atsisveikinimo daina ir skraidinami popieriniai lėktuvėliai, simbolizuojantys „paskutinį skrydį“- XXXIV laidos skrydį. Belieka palinkėti: „Gero vėjo!“.

 

Gegužės 20 d.

Susitikimas su Alytaus vaikų globos namų auklėtiniais

        Jau penkeri  metai, kai  “ Ryto” gimnazija draugauja su Alytaus vaikų globos namų auklėtiniais. Tų, kurie pradėjo šią tradiciją, mokykloje jau nėra- jie studentai, bebaigią pirmąjį kursą. Netrukus atsirado kiti, panorę  tą draugystę tęsti. Tai 2c klasė (auklėtoja Nijolė Krukonienė). Prie jų prisijungė 1a  klasė (auklėtoja Laima Streikuvienė),  1c kl. (auklėtoja Eglė Aurylienė).  Dabar tokių klasių jau nemažai.

 

       Per metus bent du kartus moksleiviai  nuvyksta į Alytaus vaikų globos namus. Dažniausiai prieš Kalėdas ir šv. Velykas. Žinoma, ne tuščiomis. Džiugu, kad  prie vaikų labdaros prisideda ir gimnazijos pedagogai. Šiemet minėtos klasės sugalvojo, jog būtų smagu, jei mažieji draugai (1 ir 2 grupės) atvyktų  į gimnaziją, tiksliau- į Druskininkus.   Sumanymui pritarė ir administracija.  Kaip tarė, taip padarė. Gegužės 20 dieną trisdešimt mažylių (3- 5-erių metų) ir penkios auklėtojos atvyko pas mus.

 

        Pirmiausia nusprendėme parodyti Grūto parke esančius gyvūnėlius, leidome pasidžiaugti atrakcionais. Priešpiečius svečiams paruošė mokiniai. Pasivaikščioję po Druskininkus,  beveik visi mažyliai  pirmą kartą apsilankė picerijoje. Į “namus” svečiai išvyko linksmi, nors ir labai pavargę. Auklėtojos juokavo, kad nespės iš Druskininkų išvažiuoti, kai visi sumigs. Susitikimu džiaugėsi ne tik vaikų namų auklėtiniai, bet ir gimnazistai. Žinome, kad tokių  gražių akimirkų dar bus daug.

 

Gegužės 26 d.

Knygų kelias

 

       Gegužės 26 dieną į gimnaziją atvyko Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio per Lietuvą bibliobusas. Autobuso keleiviai – „Versmės“ leidyklos direktorius Petras Jonušas su grupe darbuotojų bei studentų atvyko su 2 dėžėmis dovanojamų knygų, kurios antspauduotos specialiu proginiu Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio spaudu. P.Jonušas plačiau papasakojo gimnazistams apie vykdomą misiją, pristatė kai kurias dovanojamas knygas. Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti viktorinoje apie pirmąją lietuvišką knygą bei Lietuvos vardo paminėjimo datą ir laimėti prizus.

 

       Renginio svečiai menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis ir dailininkas Alfonsas Šuliauskas padovanojo Lietuvos Tūkstantmečio knygų kelio fondui savo autorinių knygų.

 

© Druskininkų Ryto gimnazija, 2009.