Druskininkų Ryto gimnazija
Papildomas meniu
Anonsai
Naktišokiai gimnazijoje
Stebėtina, kiek daug gali padaryti vienas žmogus, turintis idėją ir entuziazmo jai įgyvendinti. Tikriausiai koks šimtas žmonių būtų taip ir praleidęs žiemos vakarą prie televizoriaus, jei ne Ignas Blažaitis, sukvietęs tris folkloro kolektyvus ir visus folklorui prijaučiančius į naktišokius „Ryto“ gimnazijoje.
Buvęs „Racilukų“ ansamblietis, Muzikos ir teatro akademijos pirmakursis, seniai puoselėjo mintį užmegzti draugystę su kokiu nors folkloro ansambliu. Tai jau ne sykį pasiteisino– „Racilukų“ bičiuliavimas su Varėnos „Pucinėliu“ nulėmė gražios šeimos susikūrimą, o su Eičiūnų kaimo „Vieversa“– kol kas ne tokius rimtus santykius, bet mažų mažiausiai smagius renginius. Šįsyk ir vėl neprašauta– naująsias technologijas pasitelkus, surastas Biržų „Saulės“ gimnazijos kolektyvas „Saulala“, noriai sutikęs pakentėti penkias valandas kelio, kad tik galėtų atvykti ir susipažinti. Tad sausio 27-osios, penktadienio, vakarą „Racilukai“ ėmė nekantriai laukti svečių– čiulbančių vieversėlių ir švytinčių saulelių...
Renginį pradėjo šeimininkai, parodę kolektyvo įvairiapusiškumą: čia ir lyriška dzūkiška daina, ir trankus aukštaitiškas, iš krikštatėvių, ansamblio „Ratilio“, išmoktas šokis... Ne mažiau žavingi pasirodė ir eičiūniškiai, gebantys įtraukti į smagius ratelius ir kūrybiškai pateikti kitokią liaudies dainos versiją. Be abejo, labiausiai stebino mums, dzūkams, neįprastas aukštaitiškas skambesys. Įvairiausios sutartinės– tiek balsais, tiek skudučiais– vertė mažumėlę pavydėti, kad ne mūsų kraštiečiai taip sugalvojo... Ne mažesnį pasigėrėjimą kėlė biržiečių lauktuvės: gimnazijos simbolis– keraminė saulėgrąža ir kiekvienam lietuviui pati skaniausia– duona.
Prisistatę, vieni kitus iš visų šonų apžiūrėję, suskubome apdainuoti stalo– be jo niekaip nebūtume šešių valandų prašokę... O jos prabėgo beregint– vieniems šnekučiuojantis, kitiems– grojant, tretiems– „raunant nesuskaičiuojamą galybę grybų“... Nepastebimai ansambliečiai mokėsi vieni iš kitų, ir tos dvi salės pusės, kuriose sėdėjo kolektyvai, virto vienu dideliu ratu... Atsisveikinome iki kitų susitikimų, nes ir sueituvių tema „Susipažinkim- draugaukim- nepamirškim“ įpareigoja. Už puikų vakarą esame dėkingi idėją parėmusiai „Ryto“ gimnazijos direktorei M. Kriščiūnaitei, UAB „Minelga“, pavaišinusiai svečius, UAB „Druskininkų RASA“, padėjusiai troškulį numalšinti, savaitraščiui „Druskonis“ už reklamą, visiems, besilinksminusiems kartu.
Taigi, vieno žmogaus idėja atnešė pozityvių emocijų visam šimtui – ir kas sakė, kad vienas lauke– ne karys?
Julija Vilkaitė
Laisvės gynėjų dienos (Sausio 13-osios) paminėjimas „Ryto“ gimnazijoje
Šių metų Sausio 13-ąją, penktadienį, „Ryto“ gimnazijos languose uždegtos žvakutės – mūsų mokykla prisidėjo prie visoje Lietuvoje vykusios akcijos „Uždek atminimo žvakę“. Tokiu būdu pagerbėme 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykių aukas bei prisiminėme pačius įvykius. Į praeitį sugrįžti padėjo istorijos mokytojai – šią dieną vykusios istorijos pamokos (jauniesiems gimnazijos mokiniams) buvo skirtos paminėti Laisvės Gynėjų dieną. Pamokoje su gimnazistais bendravo Sausio 13-osios įvykių dalyvė G. Čiurlionienė.
13 val. gimnazijoje vyko renginys, skirtas paminėti šią visai Lietuvai svarbią datą. Sulaukėme garbių svečių. Pradžioje iškilmingai suskambo abiturientės E. Muzikevičiūtės kartu su visais gimnazistais ir svečiais giedama „Tautiška giesmė“. Apie šventą pareigą ginti Tėvynę dainavo „Racilukai“. Tylos minute pagerbti žuvusieji, uždegtos žvakelės. Sausio 13-osios brolijos narių vardu apie kruvinus 1991-ųjų įvykius jaunimui pasakojo „Girios aido“ įkūrėjas, miesto garbės pilietis A.Valavičius. Garbus „Bočių“ kolektyvas atliko patriotinę dainą, prisiminimais pasidalijo, eiles skaitė A.Padegimaitė , kalbėjo Druskininkų savivaldybės vicemerė K.Miškinienė. Klausėmės V. Krunglevičiųtės dainos, gėrėjomės kolektyvo „Decima“ šokiu. Visi suvokėme, koks sudėtingas kelias tautos laisvės link.
Morta Kazlauskaitė
Sausio 11d. skaitykloje gimnazistai susitiko su buvusiu „Ryto“ gimnazijos mokiniu, dabartiniu aktoriumi ir dramaturgu Justu Terteliu. Aktorius atvirai ir šiltai pasidalino prisiminimais apie laikus, kai dar mokėsi mokykloje. Justinas jau tada domėjosi teatru ir vaidyba, lankė ne vieną teatro būrelį. Bet ateities su teatru nesiejo, pasirinko transporto indžineriją. Tačiau supratęs, kad tai ne jam, belikus tik mėnesiui iki baigimo, metė mokslus ir perstojo į aktorinį. Justas jaučiasi atradęs veiklą, kuria ne tik gali užsiimti, bet ir nori.
Aktorius draugiškai ir šmaikščiai atsakė į gimnazistų klausimus. Atsisveikindamas pažadėjo prisidėti prie dvyliktokų šimtadienio rengimo.
Karolina Kriščiūnaitė